Daug pasakojimų apie pelkėje paskendusią karvę, kunigą.
O Napaleono ąžuolas ką mena? Bonapartas prie jo sėdėjo ir godas godojo kaip karą laimėti?
Napaleono paslėpta aukso skrynia vis laukia aukso ieškotojų? Ir rodyklės ant akmens iškaltos: eiti dešimt žingsnių pirmyn iki ąžuolo, pasukti į kairę penkis žingsnius link eglės, penkis žingsnius link saulės ir kasti. Koordinates parašysiu komentaruose.
O Napaleonas turtingas buvo. Oho. Vien įžymių Bonaparto kepurių turėjo 120, išliko 16. Napoleono kepurė, bikornė, aukcione parduota už 1,9 mln. Eur. O kas žino ar tikrai imperatoriaus? Nesupranti? Tas, kas nupirko – jau naujas turtingas milijonierius imperatorius. Jis buvo turtingas, bet ne imperatorius, o dabar dar ir imperatoriaus kepurę turi.
O Napaleonas Lepelionių vietoje užsimanė valgyti. Kaip imperatoriaus ženklą jis numetė kepurę ant žemės. Kareiviams liepė su kepurėmis prinešti žemių, kad aukščiau būtų ir toliau matytų. Taip atsirado piliakalnis – Napaleono kepurė? Gal ten dar viena Napaleono kepurė užkasta? Skambinsiu detektoriams, ieškosime. O gal ir sidabrinę Bonaparto lėkštę rasime?
O kur nuskendę tankai? Gilužio ežere 35 metrų gylyje vis dar guli tankas, kurį ruošėsi ištraukti narai.
Latvijoje 1999 metų vasarą pelkėje prie Pienavos nuskendę tankai T-34 ir IS-2. Entuziastai abu tankus ištraukė iš pelkės. Šiuo metu abu tankai yra restauruoti. Eksponuojami Karo technikos muziejuje Šventėje. Latvijos narų kaina 200.00-300.00 Eur/para. Neužmirškite pasinaudoti jų pagalba. Jie ištrauks ir galėsite grožėtis. Namų kieme – tankas.
Pelkėje nuskendęs tankas netoli mūsų. Man pasakojo, kad tanką išardė dalimis ir kas norėjo, kai kurias dalis namo parsinešė. O pelkėje lėktuvas nuskendęs guli, o kai kas ant lėktuvo sparno stovėjo. Pelkėje, kai jis dar kyšojo. Koordinatės komentaruose.
Ar girdėjai?
Tanką atveš į miestą? Ir galėsi jį pamatyti. Ir ant užlipti.
Pelkėje nuskendusio tanko istorija skamba lyg išblukęs filmas. Kodėl? Nes šiame farse susipynė paslaptis, liūdnumas, šypsena ir apmaudas.
Pelkių istorija
Vieną gražią, dumbliną dieną, poligone vyko pratybos. Kariškiai atsivežė didingą tanką į poligoną. „Reikia parodyti galią!“ – sakė aukšti pareigūnai. Ir, kaip tyčia, ši vieta buvo viduryje plačios pelkės. Niekas nebesigilino, ar tas kelias tikrai skirtas sunkioms mašinoms. Žemėlapyje lyg nurodyta, o gal ir nenurodyta. Taip niekas ir nežinojo. Nežino iki šiol. Bet važiuojam. „Kas čia gali nutikti? Juk turim vikšrus!“ – galvojo ekipažas, kol staiga… bulkt! Visas tankas paniro iki pat bokštelio.
Istorija nutyli kas vyko toliau.
Penkių dienų epopėja
Penkias dienas tą tanką visokiais būdais bandė ištraukti. Visiems, kas sekė situaciją, rūpėjo, ar kariškiai dabar kas su kibirais sems, ar imsis modernios technikos. Ar du likę tankai negali ištraukti? Modernią techniką pasitelkę tanką ištraukė.
Žurnalistams neleidžiama įvažiuoti ir teritoriją.
Bet kur tanko nuotrauka? Nors viena? Jokių tanko nuotraukų nėra. „Matyt, per daug gražiai atrodo?“ – spėliojo visi. „O gal apskritai to tanko niekada nebuvo? Gal tie kariai nuskendo pelkėje be tanko?“ – ėmė klausinėti minios. Bet ne, „aukšti pareigūnai“ ramino: „Tankas tikrai buvo! Tiesiog jo nenufotografavome!
Tankas
Kai pagaliau, anot kai kurių liudijimų, tanką iškrapštė iš tos pelkės, greitai jį nuskalavo ir muilu nuplovė. Nutildyti kalbas buvo nuspręsta tanką atvežti į miestą. „Vaikams bus pramoga!“ – skelbė kariuomenės atstovas. Su raktu rankoje (ar tankui reikalingas raktas?) liepė vaikams lipti ant vikšrų, žiūrinėti bokštelį. Kiekvienas vaikas galėjo pasijusti kaip tanko vadas.
Aukų rinkimo farsas
Mieste šalia tanko kalbą rėžė Lietuvos visuomenės geradaris, kviečiantis aukoti žuvusių karių šeimoms. Žodžiai jo buvo įtikinami, kalba graudinanti, ir žmonės su ašarom akyse aukojo: kas penkis eurus, kas dvidešimt, kas visus aštuonis. Visi tikėjosi, kad šioje istorijoje pagaliau bus bent kažkas kilnu.
Geradaris skelbė, kad pinigai bus padalinti į dvi dalis. Dvi dalis? Viena man, kita – tau? Viena man, kita – žuvusių karių šeimoms?
Tai jo planas – tiesiog susirinkti pakankamai pinigų ir… išvažiuoti pailsėti? Legenda skelbia, kad tas veikėjas iškeliavo į užsienio pramogų parką, sėdėjo atrakcionuose, valgė cukraus vatą, neatsitraukdamas nuo karuselių. Apie žuvusių karių šeimas nei pats, nei jo piniginė nebegalvojo. O galbūt antrą pinigų dalį nusiuntė šeimoms ar perdavė asmeniškai?
Neaiškumų sūkurys
Visas miestas, prislėgtas apgavystės, stengėsi suprasti, kas čia nutiko. Ar tikrai tas tankas nuskendo? Ar tikrai jis buvo ištrauktas? Gal tik daug kalbų ir skambančių pareiškimų, o realiai vyko visai kitos užkulisines intrigos? Vaikai, žinoma, džiaugėsi pasilakstę aplink didžiulį šarvuotį.
Per penkias dienas karių ieškojimas tanke išgarsino šalį. O dar ir kaip? juk tanke ieškojo karių? O tanko nėra?
Įdomiausia tai, kad visi – nuo kariškių, vaikų, iki pinigus aukojusių miestiečių – liko kiek pasimetę. O gal čia paprasčiausias klausimas: „Ar tu tiki, kad tankas egzistuoja, jeigu jo nematei nuotraukose?“ Ar jis tiesiog glūdi kažkur toje paslaptingoje pelkėje?
Moralas
Gyvenime svarbu: tikrinti faktus, nevažiuoti su tanku į pelkę, visuomet pagalvoti kam aukoji pinigus, ir prisiminti, kad kartais koks nors „aukštas pareigūnas“ gali tau pasakyti bet ką, bet realybė gali būti visai kitokia.
Cituojant: Šeškauskaitė, D. Nuskendę tankai. https://daivaseskauskaite.lt/2025/04/01/nuskende-tankai/
