Ar NT mokestis taps valstybės ir žmonių konflikto pradžia?
Šiuo metu svarstomas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali tapti vienu iš reikšmingiausių posūkių Lietuvos mokesčių istorijoje. Vieni tai vadina „socialinio teisingumo priemone“, kiti – „neteisybės institutu“. Treti įžvelgia daug pavojingesnę kryptį: žmonių nuturtinimą, galintį sukelti masinį nepasitenkinimą ar net destabilizaciją.
+ Argumentai už turto mokestį:
- Socialinis teisingumas. Daug turto turintys žmonės prisideda prie valstybės finansavimo.
Ar tikrai išgelbėtų valstybę, kai valstybės skola auga kaip ant mielių?
- ES rekomendacijos. Lietuva iki šiol buvo viena iš nedaugelio šalių be turto apmokestinimo.
Vakarų šalyse, pvz., Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, turto mokesčiai ir NT valdymo politika palaipsniui sumažėjo žmonių, turinčių asmeninį būstą. Sukūrė galingus NT fondus (REIT), kurie valdo tūkstančius būstų ir jie mielai nupirks lietuvių turtą. Privedė prie nuomos visą gyvenimą – dauguma visuomenės moka nuomą mažumai. Mažėjo individualaus turto valdymas – daugiau žmonių tapo nuomininkais, o ne savininkais.
- Stabilus pajamų šaltinis savivaldybėms. Mokestis gali padėti užtikrinti vietos infrastruktūros finansavimą.
Pastebėtina, kad daugumai Lietuvos piliečių nuo 2025 metų sausio 1 dienos perskaičiuota namo, asmeninio turto, mokestinės vertės kaina. Nuo 2021 metų turto kaina šoktelėjo virš 100 000 Eur.
- NT rinka tampa efektyvesnė. Turtas apmokestinamas, skatinamas jo pardavimas ar naudojimas.
Tai iš esmės kuria lėtą turto perėmimo procesą, kuris naudingas investuotojams ar didelį kapitalą turintiems žmonėms. Turtas tampa „priverstinai“ parduodamas. Atsiranda pigesnių NT pasiūlymų rinkoje. Lengvatos ir išimtys nyksta su laiku, o „laikinieji“ mokesčiai tampa nuolatiniais. Mokesčiai tampa sunkiai pakeliami mažas pajamas turintiems, bet NT paveldėjusiems žmonėms: jauniems, senjorams, gyvenantis miesto centre.
– Argumentai prieš:
- Nesaugumas dėl ateities. Nėra garantijų, kad tarifai nebus didinami kasmet – šiemet 0,1 %, kitąmet 0,5 %, vėliau 1 % ar daugiau.
- Paveiks silpniausius. Vieniši senjorai ar žemos pajamos turintys gyventojai, paveldėję būstą didmiesčiuose, bus priversti jį parduoti.
- Politinis nepatikimumas. Viena Seimo kadencija priima, kita – keičia. Pasitikėjimo valstybės žodžiu nėra.
Tai viena didžiausių Lietuvos politinės kultūros problemų: kiekviena nauja valdžia griauna ankstesnių darbus. NT mokestis, kaip ir daugelis struktūrinių reformų (pvz., pensijų ar švietimo), veikia tik esant ilgalaikiam stabilumui. Kai žmonės neturi garantijos, kad taisyklės galios 10–20 metų į priekį, jie bijo investuoti, planuoti, o galiausiai – pasitikėti savo valstybe.
- Emocinė žala. Po sovietinio turto nusavinimo žmonės jautriai reaguoja į bet kokį NT ribojimą – tai ne tik finansai, bet ir orumas.
Ką siūloma?
Finansų ministerijos siūlomas modelis nuo 2026 m. numato:
- Apmokestinti visą nekomercinį NT virš 40 000 € vertės. Nuoroda Čia
- Taikyti progresinius tarifus (0,1 % iki 1 %).
- Lengvatas pagrindiniam būstui, šeimoms su vaikais, remtiniems asmenims.
- Ką siūlo finansų ministerija galite paskaityti čia
Tačiau svarbiausia – tai pradžia. Niekas negali garantuoti, kad šie tarifai nebus drastiškai pakelti po 2–3 metų.
Pasitikrinti savo namo mokestinę vertę galite čia
Kas gali nutikti, jei sistema bus įgyvendinta nekontroliuojamai?
- Turto banga rinkoje. Žmonės pradės pardavinėti būstus, kad išvengtų mokesčių.
- Migracijos šuolis. Vidurinioji klasė emigruos arba pasitrauks į šešėlį.
- Didės socialinė įtampa. Jaunimas neįsigis būstų, nes bijos mokesčių; senjorai bus stumiami iš savo namų.
- Kils pasitikėjimo krizė. Žmonės vis mažiau tikės, kad valstybė veikia jų interesais.
- Protestų ir pasipriešinimo grėsmė. Jei nebus sustabdyta, situacija gali sukelti plataus masto nepasitenkinimo įvykius, o kraštutiniais atvejais – pilietinio konflikto elementus: streikus, boikotus, politinę destabilizaciją.
Alternatyvus kelias. Lietuva be turto mokesčio
Yra kita galimybė – sąmoningai pasirinkti Lietuvos kelią be visuotinio NT mokesčio.
- Įvesti laikiną gynybos solidarumo įnašą, su aiškia pabaigos data.
- Palikti pagrindinį būstą neliečiamą – tai socialinis ramstis, ne prabanga.
Ar verta Lietuvai likti be turto mokesčio?
Taip, tai reali ir argumentuota pozicija. Istorinė logika: Lietuva niekada neturėjo visuotinio NT mokesčio. Tai gali likti unikali išimtis Europos kontekste – ją galima paversti strateginiu privalumu (pvz., kaip Airija su pelno mokesčiu). Teisinis aiškumas. Jei paliekamas tik GPM ir kiti jau egzistuojantys mokesčiai, žmonės žino žaidimo taisykles. Socialinis stabilumas. Neįvedus NT mokesčio, nesukuriama grėsmė namų praradimui, ypač jautrioms grupėms (senjorams, vienišiems, mažas pajamas gaunantiems). Kultūrinis aspektas. Lietuvoje nuosavybė – ne tik ekonominė vertė, bet ir tapatybės, orumo bei saugumo pagrindas, po sovietinės praeities, kai viskas buvo nusavinta.
Ar galima turėti valstybę be NT mokesčio?
Taip. Mokesčių sistema turi būti subalansuota ir teisinga kitose srityse. Biudžetas turi būti papildomas per išmanių technologijų diegimą, efektyvų valstybės valdymą, o ne per vis naujus mokesčius. Jau daug šalių priėmė sprendimą padėti savo piliečiams, o ne tik kitų šalių gyventojams.
Išvada
Lietuva galėtų likti be visuotinio turto mokesčio – tai rimtas politinis pagrindas. Valstybės tęstinumas, teisinis stabilumas ir piliečių pasitikėjimas valdžia. NT mokestis tampa pavojingu įrankiu, tiesiog nereikalingas. Jeigu valstybė priims šią reformą – žmonės tai supras kaip puolimą, o neteisingumo atkūrimą.
Kai žmonės netenka namų – jie netenka ramybės, laisvės būti piliečiais ir lojalumo valstybei.
Valstybė be visuotinio NT mokesčio yra įmanoma – tai gali būti sąmoningas politinis pasirinkimas, ne silpnumas. Tokiu atveju Lietuva gali tapti patraukli savo piliečiams ir investuotojams – kaip šalis, kurioje žmogus nėra baudžiamas už tai, kad turi stogą virš galvos.
Už Lietuvą – be visuotinio turto mokesčio
Lietuvos piliečiai tiki, kad valstybės stiprybė slypi ne tik jos ekonomikoje ar biudžeto balanse, bet pirmiausia – žmonių pasitikėjime teisingumu, nuosavybės neliečiamumu ir politiniu stabilumu.
Šiuo metu siūloma įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apimtų pagrindinį gyvenamąjį būstą ir būtų taikomas milijonams žmonių. Mokesčio pradžioje yra simboliniai (pvz., 0,05%–0,1%), tačiau žinome, kad laiko klausimas, kada jie taps 1%, o vėliau – 2% ir daugiau.
Prieštaravimai:
- Politinis neapibrėžtumas. Įstatymus priima viena Seimo kadencija, o kita – juos keičia. Tai reiškia, kad nedidelis mokestis šiandien – gali virsti našta rytoj, be jokių garantijų piliečiams.
- Socialinis nesaugumas. Tūkstančiai vyresnio amžiaus žmonių, paveldėjusių vertingą, bet ne parduodamą NT, gali būti priversti jį parduoti arba išeiti į globos įstaigas ar emigruoti, nes jų pajamos – per mažos susimokėti mokesčiams.
- Turto nusavinimo pavojus. Į koncentracijos stovyklas neveš, bet turtą pasiims. O tu žmogeli nors ir po bėgiais. Kai žmonės priversti parduoti savo būstą, šią nišą užima kapitalą sukaupę investuotojai. Šį procesas jau įvykęs daugelyje Europos šalių, kur žmonės nepajėgūs nupirkti sau būstą, o priversti visą gyvenimą nuomoti už itin dideles sumas (1000 ir daugiau Eur). Taip gimsta procesas, vadinamas „nuturtinimu“ arba vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo nuomos.
- Kultūrinė trauma. Lietuva išgyveno prievartinį turto atėmimą sovietmečiu. Nuosavybė čia turi gilesnę prasmę – tai ne tik daiktas, bet orumo, saugumo ir laisvės simbolis. Valstybė, kuri ima apmokestinti žmonių gyvenamąją erdvę, žengia pavojinga žingsnį tarp reguliavimo ir savininko spaudimo.
Vietoj visuotinio NT mokesčio:
- Palikti Lietuvą – vieną iš nedaugelio šalių Europoje, be pagrindinio būsto mokesčio. Tai galėtų tapti mūsų konkurenciniu pranašumu, o ne silpnumu.
- Įvesti laikiną gynybos solidarumo įnašą – aiškiai apibrėžtam laikotarpiui (pvz., iki 2030 m.), su tiksliu tikslu ir skaidriu viešinimu.
- Sustiprinti kovą su šešėliu, neapskaityta prekyba ir pelno slėpimu, o ne ieškoti pajamų iš paprastų namų ūkių.
Lietuva – tai šalis, kur
- Žmogaus namai neliečiami.
- Stogas virš galvos nėra prabanga.
- Valstybė laikosi duotų pažadų ir nekeičia žaidimo taisyklių kas 4 metus.
- Piliečiai laikomi bendrakūrėjais, o ne apmokestinamais objektais.
Dr. Daiva Šeškauskaitė– antropologė, etnologijos mokslų daktarė, kultūros tyrėja, tirianti tradicinę pasaulėžiūrą, nematerialųjį paveldą, apeigų kultūrą.
Cituojant: Šeškauskaitė, Daiva. https://daivaseskauskaite.lt/2025/05/02/lietuva-ties-kryzkele/
0000-0002-6382-9276
Scopus Author ID: 6507244164
ResearcherID rid49203
