Pavasario šventė Jorė ir 60 ąžuolų sodinimas!
11 val. Tautušių miške sodinama 60 ąžuolų 1418 m. vykusio sukilimo aukoms atminti. Medininkų Karšuvoje, Raseinių aps. prieš krikščionybės įvedimą, kunigaikščio Vytauto Didžiojo liepimu, Žemaitijos seniūnas Kęsgaila nukirsdino 60 sukilimo dalyvių. Tarp jų sukilimo vadą Vaitenį.
Pagerbdami jų atminimą pasodinsime 60 ąžuolų.
Prašome atsivežti savo inicialais užrašytas, graviruotas lenteles ar savo herbais. Jas pakabinsite ant Jūsų pasodinto ąžuolo, įamžindami savo protėvių ir ateities kartų atmintį (išmintį).
Pagerbdami jų atminimą pasodinsime 60 ąžuolų. Lai veši lietuviškai žemaitiški ąžuolai, kuriuose gyvens protėvių ir ateities kartų dvasios. Jiems atminti užkursime amžiną ugnį.
Prašome atsivežti savo inicialais užrašytas, graviruotas lenteles ar savo herbais. Jas pakabinsite ant Jūsų pasodinto ąžuolo, įamžindami savo protėvių ir ateities kartų atmintį (išmintį). Bus ir liepų, beržų, eglių, pušų ir kitų medžių, kuriuos sodinsime.
15 val. Sargelių aukure vyks pavasario šventė Jorė.
Jorė – pavasario, žalumos šventė. Prašoma Jorio ir Jorės, kad jie duotų raktus, atrakinti žemės vartus, leistų šilumą, augintų rugius. Jei bus rugių – bus duonos. Tai dangaus dievybių dangiškų vestuvių iškilmingas pagerbimas ir pirmos perkūnijos šventė. Perkūnui griaudžiant ir trenkiant į žemę, žemė motina apvaisinama ir leidžia žalumą, žiedus, vėliau – vaisius. Apvaisinus žemę jau galima kalti kuolą į žemę. Tai perkūnijos, griaustinio ir žemės vestuvės. Iki pirmos perkūnijos negalima kalti kuolo į žemę, maudytis, nes nuskęsi.
Turėti margintų kiaušinių, kelias daržoves bendram šiupiniui. Bus verdamas ant apeiginio laužo šiupinys.
Jorja šalta rasa
Jorja šalta rasa
Jorja, duok raktus
Jorja, duok raktus
Jorja leisk šilumą
Jorja leisk šilumą
Jorja augink rugius
Jorja augink rugius
Jorja, kad duonelės būtų
Jorja, kad duonelės būtų
