Kas ta baimė?
„Kaip bernas išmoko bijoti”
Kartą gyveno jaunas bernas, kuris niekada nieko nebijojo. Kiti žmonės stebėjosi:
– Tu nė velnio nebijai!
O bernas tik šypsodavosi:
– O kas tas velnias? Nemačiau, tai ir nebijau.
Kartą jis išgirdo, kad netoli esančiame dvare kas naktį vaidenasi – niekas ten neištveria nė vienos nakties. Bernas nusprendė:
– Nueisiu ir pabūsiu ten. Gal pagaliau sužinosiu, kas ta baimė.
Atėjo naktis. Bernas nuėjo į dvarą, užsirakino duris ir laukia. Staiga pasigirdo grandinių žvangėjimas, atsidarė durys ir įėjo kaukolė, riedėdama žeme. Bernas tik pasižiūrėjo:
– Na, sveika, kaulinga! Ko ieškai?
Tada atslinko skeletas, paskui jį – visa mirusiųjų procesija. Jie šoko aplink berną, rėkė, klykė, bet bernas nei krustelėjo.
– Jei jau šokt norit, tai ir šokim – sugriebė jis vieną skeletą ir pradėjo suktis.Garsai ėmė tilti, vaiduokliai dingo, o auštant viskas nutilo.
Rytą atbėgo dvaro šeimininkas:
– Gyvas esi?!
– Gyvas. Tik nieko baisaus nemačiau, – atsakė bernas.
Dvaras nuo tada nustojo vaidentis, o bernas buvo apdovanotas auksu.
Tačiau jis vis tiek visiems sakė:
– Bijoti dar neišmokau…
Kartą prie šulinio žmona jam juokais užmetė šaltą vandens kibirą ant nugaros. Bernas net krūptelėjo:
– Uj! Tai kas čia buvo?
– Baimė, – nusijuokė žmona.
– Tai štai ji kaip jaučiasi… – nustebo bernas.
Ir nuo tada bernas žinojo, kas yra baimė.
Baimės pasaulyje
Pasaulyje egzistuoja šimtai įvairių baimių, vadinamų fobijomis. Įprastos kaip aukščio ar vorų baimė, iki retesnės, baimė būti be mobiliojo telefono. Šios baimės gali būti įgimtos, įgytos per traumas.
Lietuvoje žmonės susiduria su įvairiomis baimėmis ir fobijomis. Jos dažnai atspindi universalias žmogiškas patirtis, specifinius kultūrinius ar socialinius veiksnius.
Dažniausios baimės Lietuvoje
Žmogiškos, realios baimės, kurios dažnai paliečia mus visus. Kiekviena jų siejasi su saugumu, atsakomybe ir nežinomybe.
Baimė dėl paskolos – tai finansinio nesaugumo baimė. Ji kyla, kai nesijauti tikras, ar sugebėsi grąžinti skolą ir išlaikyti stabilumą.
Baimė dėl vaiko – viena giliausių tėvystės/motinystės baimių. Ji kyla iš rūpesčio dėl vaiko sveikatos, ateities, pasirinkimų ar saugumo.
Baimė dėl namų – tai saugumo ir pastovumo baimė. Ji atsiranda, kai bijome prarasti savo gyvenamąją vietą, susidurti su remonto, iškraustymo ar netekimo grėsmėmis.
Baimė būti auka – tai kontrolės praradimo ir pažeidžiamumo baimė. Ji gali būti susijusi su patirta trauma ar žiniasklaidoje nuolat kartojamais bauginančiais įvykiais.
Baimė dėl mokesčių – susijusi su atsakomybe ir teisinėmis pasekmėmis. Ji dažnai kyla iš nežinojimo, painių taisyklių ar finansinių sunkumų.
Šios baimės nėra silpnumo ženklas – jos signalizuoja, kad mums rūpi gyvenimas, šeima ir stabilumas.
Socialinė fobija
Tai baimė būti vertinamam ar stebimam kitų žmonių.
Lietuvoje net 13 % žmonių kenčia nuo tam tikros socialinės fobijos formos. Ši baimė pasireiškia kaip nerimas kalbant viešai, bendraujant su nepažįstamaisiais ar dalyvaujant socialiniuose renginiuose.
Agorafobija
Tai baimė būti vietose ar situacijose, iš kurių gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą panikos atakos metu. Lietuvoje ši fobija dažnai pasireiškia kaip baimė lankytis prekybos centruose, viešose aikštėse ar naudotis viešuoju transportu.
Klaustrofobija
Baimė uždarų erdvių, pavyzdžiui, liftų, mažų kambarių ar perpildytų patalpų. Ši baimė gali sukelti stiprų diskomfortą ar net panikos priepuolius.
Skrydžio baimė (aerofobija)
Daugelis lietuvių patiria nerimą ar baimę skristi lėktuvu. Ši baimė gali būti susijusi su kontrolės praradimo jausmu ar ankstesnėmis neigiamomis patirtimis.
Dažniausiai pasitaikančios specifinės fobijos Lietuvoje:
Arachnofobija – baimė vorų, erkių
Ofidiofobija – baimė gyvačių, roplių
Dažniausios baimės pasaulyje
Acrofobija – baimė aukščiui
Arachnofobija – baimė vorų
Ophidiofobija – baimė gyvačių, roplių
Aerofobija – baimė skristi lėktuvu
Klaustrofobija – baimė uždarų erdvių
Trypanofobija – baimė injekcijų ar adatų
Mysophobija – baimė mikrobų ar nešvaros
Socialinė fobija – baimė būti vertinamam ar stebimam kitų
Agorafobija – baimė būti vietose, iš kurių sunku pabėgti
Glosofobija – baimė kalbėti viešai
Trypanofobija – baimė injekcijų ar adatų
Nomofobija – baimė būti be mobiliojo telefono
Xantofobija – baimė geltonos spalvos
Philofobija – baimė įsimylėti
Atychifobija – baimė nesėkmės
Chronofobija – baimė laiko ar jo tėkmės
Cacofobija – baimė, kad negražus ar negraži
Kodėl žmonės bijo?
Ankstesnių trauminių patirčių
Išmokto elgesio ar stebėjimo
Genetinio polinkio
Kultūrinių ar socialinių veiksnių
Kaip įveikti baimes?
Siūlau be įvairių terapijų, kognityvinio elgesio, laipsniško, atsipalaidavimo, meditacijų – virtualios realybės terapiją.
Žmogus gali savarankiškai mažinti baimę ir stiprinti vidinę ramybę:
1. Įvardink baimę – tiksliai ir sąžiningaiKai baimė neįvardyta, ji atrodo didesnė.
Užrašyk:
„Bijau, kad nesugebėsiu sumokėti paskolos, nes…“
Vien įvardinimas sugrąžina dalį kontrolės.
2. Kvėpavimas
Lėtas, gilus kvėpavimas signalizuoja smegenims: „Aš saugus.
„Įkvėpk 4 sek. Sulaikyk 4 sek. Iškvėpk 6–8 sek. Kartok 3–5 minutes
3. Rašymas (minčių išrašymas)
Išrašyk viską, ko bijai – be cenzūros. Tuomet šalia kiekvieno punkto parašyk:
Kas blogiausio gali nutikti?
Kokia tikimybė?
Ką galiu padaryti, kad to išvengčiau?
4. Maži, sąmoningi veiksmai
Veikimas – priešnuodis baimei. Net mažas žingsnis (pvz., paskambinti bankui ar pasitarti su artimu) mažina bejėgiškumą.
5. Fizinė veikla
Judėjimas (vaikščiojimas, sportas, šokis) padeda išjudinti „įstrigusią“ baimės energiją kūne.
6. Ribok baimę kurstančią informaciją
Jei nuolat klausai naujienų, kurios žadina nerimą, sumažink jų kiekį. Vietoje to – skaityk ką nors raminančio, įkvepiančio.
7. Vizualizacija
Užmerk akis. Įsivaizduok save sprendžiantį problemą sėkmingai, jaučiantį ramybę. Kartok tai kasdien po 5 min.
8. Priėmimas
Pasakyk sau:
„Ši baimė manyje – bet ji manęs nevaldo.“
Nebėk nuo jos – ji kaip banga: kyla, bet ir atslūgsta.
9. Pokalbis su savimi kaip su draugu
Jei tavo draugas bijotų – ką jam sakytum? Pasakyk tai sau.
Štai asmeninis baimės mažinimo planas, kurį gali pritaikyti kasdien.
#daivaseskauskaite #baimė #fobijos #pasaka #Skalsa #etninėkultūra #vestuvespagoniskos #vardynos
Cituojant: Šeškauskaitė, Daiva. https://daivaseskauskaite.lt/2025/05/09/kas-ta-baime/
