Ar šlovės kaina tokia didelė?

Avicii, kurio tikrasis vardas Tim Bergling, buvo talentingas švedų muzikos prodiuseris ir didžėjus, uždirbęs milijonus. Avicii buvo vienas populiariausių pasaulio atlikėjų, su labai intensyviu koncertiniu grafiku. Iki 26-erių jis jau buvo koncertavęs šimtus kartų visame pasaulyje. Jo muzika, hitai kaip „Wake Me Up”, „Levels” ir „Hey Brother”, ir toliau įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.

Tim muzika atnešė laimę milijonams.

Bet sau – nerimą, skausmą, mirtį.

Atrodo, sėkmingas ir talentingas iš išorės.

Avicii koncertavo neįtikėtinai intensyviu grafiku – jis kartais surengdavo iki 250 pasirodymų per metus. Už vieną pasirodymą jis galėjo gauti nuo 200 000 iki 500 000 JAV dolerių. Tačiau didžioji dalis šių pajamų atitekdavo vadybai, koncertų organizatoriams, techninei komandai ir kitiems partneriams.


Muzikos industrijos brutali „milijardų mašina“

Nors Avicii pats neuždirbo milijardų, jo kūryba generavo neįtikėtinas pajamas visai industrijai. Kas pasinaudojo jo sėkme:
Leidybos kompanijos: Universal Music Group ir kitos kompanijos uždirbo didelę dalį pajamų iš jo muzikos transliacijų, pardavimų ir licencijavimo.
Koncertų organizatoriai: Didžiosios pasaulinės koncertų agentūros, tokios kaip Live Nation, pelnėsi iš jo koncertų ir pasirodymų festivaliuose.
Vadybininkai: Jo vadybininkas Ash Pournouri buvo kritikuojamas už tai, kad darė spaudimą Avicii koncertuoti nepaisant jo sveikatos, kad daugiau rūpinosi pajamomis nei Avicii gerove.
Transliacijos platformos: Spotify, Apple Music ir kitos platformos uždirbo didžiules sumas iš jo muzikos populiarumo.

Perdegimas ir muzikinės industrijos spaudimas?

2016 m. jis paskelbė, kad pasitraukia iš koncertinės veiklos dėl perdegimo ir išsekimo. Muzikos industrija dažnai žvelgia į menininkus kaip į produktus, o ne žmones, ir tai galėjo atsitikti, kad jis prarado kontrolę savo gyvenime.

Tim Avicii istorija primena apie muzikos industrijos tamsiąsias puses ir būtinybę rūpintis psichine sveikata tiek garsiems žmonėms, tiek kiekvienam iš mūsų.

Ar šlovės kaina tokia didelė?

Avicii kėlė sau egzistencinius klausimus. Jo dainų tekstuose ir interviu atsispindėjo liūdesys. Tim jautėsi įstrigęs properšoje, kurioje nebegalėjo atrasti gyvenimo prasmės ar džiaugsmo

Kiek svarbu pastebėti psichinę žmogaus būseną? Kalbėtis, išreikšti, bendrauti? Atrodo Tim reiškė savo mintis per muziką, bet negalėjo išdainuoti? Kaip jis sakė, prieš žmones niekada nedainuoja, tik vienas.
Tim rašė apie norą atrasti taiką ir prasmę, pasinėrė į dvasines paieškas, studijavo filosofiją ir meditaciją. bet jautė vidinę tuštumą. Sunkiai rado pusiausvyrą tarp savo vidinio pasaulio ir gyvenimo realijų.

Norisi tikėti, kad muzika gydo?

Garsūs žmonės, pasitraukę iš gyvenimo per anksti, nugyvena ilgą intensyvų gyvenimą kūrybine prasme. Ir išsenka. Gal todėl norisi atsipalaiduoti, išgerti, pamiršti savo mintis, juodus debesis. Gal kai dainuoji? Išrėki? Iškalbi žodžiais, šauksmu, riksmu? Gal todėl įžymūs žmonės mušė, daužė / muša savo artimus žmones?

Tim istorija moko, kad finansinė sėkmė ir šlovė nėra laimės garantas. Tai įspėjimas muzikos industrijai apie poreikį labiau rūpintis menininkais kaip žmonėmis, o ne kaip pelno šaltiniais.
Dokumentinis filmas apie Tim Bergling „Avicii: True Stories” (2017) atskleidžia jo gyvenimo kūrybą ir kovas.
Avicii ne kartą viešai kalbėjo apie savo kovas su nerimu ir stresu, kylančiu dėl šlovės ir gyvenimo būdo, viešumas ir šlovė jam kėlė diskomfortą.
Avicii kentė skausmus, todėl vis dažniau išgerdavo.
2018 m. balandžio 20 d. jis nusižudė, būdamas vos 28 metų. Jo mirtis sukrėtė milijonus gerbėjų visame pasaulyje, bet priežasties niekas negalėjo įvardinti.
Po jo mirties jo šeima išleido pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad jis buvo „pernelyg jautrus žmogus“, kuris „stengėsi rasti prasmę ir balansą, kad galėtų būti laimingas“. „He could not go on any longer. He wanted to find peace.”Jis nebegalėjo tęsti. Jis norėjo rasti ramybę. Labdaros fondas Tim Bergling Foundation siekia padėti rasti sąmoningumą apie psichinę sveikatą ir savižudybių prevenciją, pagerinti muzikos industrijos darbo sąlygas.
„I told them I can’t do it anymore. I said, ‘I’m gonna die.’ I have said it so many times. And so I don’t want to hear that I should entertain people at the cost of my own life anymore.”
„Aš jiems pasakiau, kad daugiau nebegaliu. Sakiau: „Aš mirsiu.“ Tai kartojau tiek daug kartų. Ir nenoriu daugiau girdėti, kad turėčiau linksminti žmones savo gyvenimo kaina.“
Jo mirtis ir šeimos žinutė muzikinei industrijai.

Stromae

Stromae, tikrasis vardas Paul Van Haver, belgų atlikėjas ir prodiuseris, kuris tapo pasauliniu fenomenu su savo unikaliu muzikos stiliumi, taip pat susidūrė su rimtais iššūkiais, dėl kurių jis atsisakė intensyvios koncertinės veiklos. Šlovė, kūrybinė karjera ir sveikata stipriai veikia sėkmingus atlikėjus.


Kodėl Stromae atsisakė daug koncertų?

Stromae susidūrė su rimtomis fizinėmis ir psichologinėmis problemomis, kurios prasidėjo 2015 m. po to, kai jam buvo paskirti vaistai nuo maliarijos (Lariam). Šie vaistai, nors buvo skirti apsaugoti nuo ligos per turą Afrikoje, Kinshasoje, Kongo, sukėlė stiprų šalutinį poveikį, įskaitant nerimą, depresiją ir haliucinacijas.

Po neįtikėtino jo albumo „Racine Carrée” (2013) sėkmės, Stromae buvo vienas geidžiamiausių atlikėjų pasaulyje. Albumas, įskaitant tokius hitus kaip „Papaoutai”, „Formidable” ir „Alors on Danse”, padarė jį globalia žvaigžde, ir jis išvyko į intensyvų pasaulinį turą. Nuolatiniai koncertai ir spaudimas buvo didžiulis krūvis jo psichinei ir fizinei sveikatai. Jis susidūrė su perdegimu.

Stromae atvirai kalbėjo apie savo psichinę sveikatą. 2022 m. jis interviu kalbėjo apie depresiją po perdozavimo su vaistais.

Albume „Multitude“ dainoje „L’enfer” (pranc. „Pragaras“), tiesiogiai kalba apie jo psichinę sveikatą ir kovą su depresija.

Ką Stromae istorija mums primena?

Stromae istorija dar kartą primena, kad sėkmingos didžiausios žvaigždės viduje pažeisto. Stromae drąsa kalbėti apie psichinės sveikatos problemas pradėjo dialogą apie šia tema muzikos industrijoje ir visuomenėje.

Ar pasaulinės žvaigždės, ar paprasti žmonės – reikia pasirūpinti savo fizine, psichine sveikata. Stromae sustojo pažvelgti į save, pabūti su šeima.

Pramogų ir muzikos pasaulis

Pramogų ir muzikos pasaulis turi daugybę talentingų žmonių, kurie nusižudė, dažnai kovodami su psichine sveikata, priklausomybėmis ar asmeninėmis tragedijomis.

Kurt Cobain (1967–1994) Grupė: Nirvana, Grunge / Alternatyvus rokas

Kurt Cobain buvo viena ryškiausių 90-ųjų muzikos ikonų, tačiau jis kovojo su priklausomybėmis, psichikos sveikatos problemomis ir didžiuliu šlovės spaudimu. 1994 m. balandžio mėnesį jis nusišovė, palikdamas laišką, kuriame išreiškė savo kovą su gyvenimu.


Chester Bennington (1976–2017) Linkin Park Alternatyvus rokas, nu-metal

Chester Bennington, žinomas dėl emocingos vokalinės išraiškos ir galingų dainų, įskaitant „In the End“ ir „Numb“, nusižudė 2017 m. Jo mirtis sukrėtė muzikos pasaulį. Jis daugelį metų kovojo su depresija, vaikystės traumomis ir priklausomybėmis. Nusižudė praėjus vos kelioms savaitėms po jo artimo draugo Chriso Cornello (muzikanto) savižudybės.


Chris Cornell (1964–2017) Soundgarden, Audioslave Grunge / Alternatyvus rokas

Chris Cornell, viena iškiliausių 90-ųjų grunge muzikos figūrų, nusižudė 2017 m. po vieno iš savo koncertų. Jis kovojo su depresija ir priklausomybėmis didžiąją savo gyvenimo dalį.


Amy Winehouse (1983–2011) Soul / Jazz / R&B

Amy Winehouse buvo nepaprastai talentinga, tačiau jos gyvenimas buvo sunkiai valdomas dėl priklausomybės problemų, šlovės spaudimo ir psichologinių sunkumų. Oficialiai jos mirtis buvo dėl alkoholio perdozavimo, tačiau daugelis mano, kad tai buvo savidestruktyvaus gyvenimo būdo pasekmė ir jos kova su vidinėmis problemomis.


Avicii (Tim Bergling) (1989–2018) Elektroninė muzika (EDM)

Švedų didžėjus ir prodiuseris Avicii buvo vienas ryškiausių EDM atlikėjų, tačiau jo intensyvus gyvenimo būdas, šlovės spaudimas ir sveikatos problemos jį sužlugdė. Jis nusižudė 2018 m.


Keith Flint (1969–2019) The Prodigy Elektroninė muzika, alternatyvus techno

Keith Flint, The Prodigy vokalistas, žinomas už savo energingą scenos įvaizdį ir tokias dainas kaip „Firestarter“ ir „Breathe“, nusižudė 2019 m.


Ian Curtis (1956–1980) Joy Division Post-punk

Ian Curtis, legendinės post-punk grupės Joy Division vokalistas, nusižudė 1980 m., būdamas vos 23 metų. Jis kentėjo nuo epilepsijos ir depresijos.


Elliott Smith (1969–2003) Indie / Folk

Elliott Smith buvo talentingas dainų autorius ir atlikėjas, kurio muzika dažnai nagrinėjo sudėtingas emocines temas. Jis kovojo su depresija ir priklausomybėmis, o 2003 m. mirė nuo durtinių žaizdų.


Dolores O’Riordan (1971–2018) The Cranberries Alternatyvus rokas „Zombie“ ir „Linger“,

Dolores O’Riordan, legendinės airių grupės The Cranberries vokalistė, kovėsi su psichinės sveikatos problemomis, įskaitant bipolinį sutrikimą. Oficialiai jos mirtis buvo nelaimingas atsitikimas dėl paskendimo apsvaigus nuo alkoholio, tačiau kai kurie mano, kad tai galėjo būti savižudybė. Jos kūryba, tokia kaip paliko neišdildomą pėdsaką muzikos istorijoje.


Michael Hutchence (1960–1997) INXS Roko muzika

Michael Hutchence, australų grupės INXS vokalistas, buvo rastas negyvas 1997 m. Jo mirtis oficialiai pripažinta savižudybe. Jis kentėjo nuo depresijos ir šeimos problemų.

Cituojant: Šeškauskaitė, Daiva. Ar šlovės kaina tokia didelė? https://daivaseskauskaite.lt/2025/01/24/ar-sloves-kaina-tokia-didele/

https://daivaseskauskaite.lt/

Parašė straipsnių: 105

Parašykite komentarą

Susiję įrašai

Įrašykite ieškomą raktažodį ir paspauskite "Enter", kad pradėti ieškoti. Paspauskite "ESC", kad uždaryti paiešką.

Grįžti į Viršų