Susitikimas laisvei ir meilei Mildai

Gegužės 8 d. įvyko susitikimas ant Jiesios – Napaleono piliakalnio.

Vyko Mildai – meilės deivei pagerbti šventė!

Nuostabu pasibūti, pasidžiaugti, pasidalinti šypsena, gera nuotaika, vandens gurkšniu, duonos kriaušle, pašaukti pavasarį! Jį prišaukėme!

Pratęsėme protėvių paprotį džiaugsmingomis ir šaliai pavojingomis minutėmis susiburti petys į petį, gerbti visa, ką davė gamta, gerbti vienas kitą, dainuoti meilei Mildai!

Meilė nugali vėtras, speigus, prakalba dieviškus žodžius. Dainuoja meilę! Švęskime Mildos šventę meilei!

Padainavome, pakalbėjome, padraugavome!

Tikiuosi, atidarėte langines, langus, išėjote į balkoną.

Meilė stiprina, grūdina, saugo!

Įsimylėjėliai, gyvenantys šeimoje, sustiprino meilę! Susižiedavę paskelbė viens kitam meilę – žiedus sumainė!

Nusipelnėme būti laimingais, džiaugsmingais, laisvais, vertindami vieni kitus!

Parodėme gerą valią gyventi laimingai savo šalyje!

Pabuskime, kelkimės ir eikime džiaugsmą skleisdami!

Dainuokime meilingas dainas!

Mylėkime ir būkime mylimi! Vienykimės! Užtenka pykčio, neapykantos.

Losungais “Skaldyk ir valdyk”, nieko nepakeisime. Tik išnyksime kaip tauta. Kuo daugiau vieni su kitais kiršinami ir pjudomi – tu blogas, o tu geras, tu baltas, o tu juodas, – tuo geriau kažkam, kas nori valdyti mus ir pinigus. Kas liks po mūsų?

Susiburdami, išgirsdami ir gerbdami vienas kitą, – išliksime.

Dainavome dainą

O jau mano mielas, anksti rytą kėlė. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

O jau mano mielas baltai burną prausė. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

O jau mano mielas marškinėliais vilko. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

O jau mano mielas sermėgėlę segė. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

O jau mano mielas kepurėlę dėjo. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

O jau mano mielas ant žirgelio sėdo. Ne dėl žalio vyno, dėl žalio žolyno.

Nufilmavote, nufotografavote ir įkėlėte į savo albumus, tinklus, puslapius. Būkime vieningi!

Rašytiniuose šaltiniuose Mildos šventė minima balandžio mėn. Tai dabar nusistovi pagal kažką gegužės 13 d. Kodėl? Patogu. Prisakė kažkas ir vykdykite.

Minima Mato Pretorijaus ir kitų, kad Jorė būdavo švenčiama, kai pirmieji žolės lapeliai pradeda lįsti. Dabar Jorė skelbiama balandžio 23 d., dažniausiai per Velykas. Sumaišyta. Viskas turi vykti pagal gamtos dėsnius.

Mildai švenčiama trankiai, nes susprogs, sužydės visi augalai beveik kartu. Dabar tik blindės, gluosniai, karklai, alksniai, lazdynai, šaukščiai, žibutės, šalpusniai, žvynšaknė, žalčialunkis, rūteniai, raktažolės, vos vos pradeda ievos.

Tai. Būdavo tokios kaip aš, kaip raganos, raganiai, žynės, žyniai, dainininkės, dainininkai, žinovės, žinovai – pranašai, kurie skelbdavo šventės, darbų pradžią ir pabaigą, suvesdavo įsimylėjusius, aiškino dangaus kūnų judėjimą, kryptį, susitikdavo su protėviais, lemdavo likimą, dalią, mirusiojo išėjimą anapus. Pranašų klausdavo apie orus, jie galėjo keisti vėjo kryptį, praskleisti debesis.

Iki krikščionybės įvedimo nebuvo nustatytos datos. Pranašai tai paskelbdavo. Kaip ir šiemet. Balandžio mėnesį vos kelios žolelės stypso. Dar javai nepasėti. Pranašai sako, kad dar anksti sėti, žemė šalta, neišdygs.

daivaseskauskaite.lt

Parašė straipsnių: 70

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susiję įrašai

Įrašykite ieškomą raktažodį ir paspauskite "Enter", kad pradėti ieškoti. Paspauskite "ESC", kad uždaryti paiešką.

Grįžti į Viršų