Koncertas ir paskaita Panevėžyje mokytojams balandžio 5 d. Dalyvaus dr. Vaclovas Stukonis ir aš. Kalbėsime apie pievas. Ir dainuosiu apie pievas. Sunku patikėti, bet beveik nebeturime natūralių pievų. Ūkininkai užsėja dobilais, nes daugiau šieno prišienauja, naujieji lietuviai, įsigiję sodybą ar paveldėję, pirmiausia senas obelis iškerta, tada užsėja vokiška ar suomiška veja. Ir bijo po ja vaikus leisti bėgioti, o juo labiau šunis, kad neišmindžiotų. Kaip augino pievas mūsų protėviai? Leisdavo patvinti upeliams, taip savaime patręšdavo, o pievos mirgėjo nuo įvairiausių žolynų. O kas atsitiko dabar? Ūkininkui reikia šieno, kad karvės duotų pieno ir jam reikia daug šieno, jis sėja dobilus ar kultūrinę žolę. Nors juodmarges ir žaląsias karves jau tuoj reiks įrašyti į Lietuvos materialųjį paveldą, šieno reikia ir kitiems gyvuliams.
Bet keli yra tokie kaip mes, kurie leidžia augti pievai, tiesiog pievai.
Ar girdėjote skrendančias gerves, žąsis? Skrido pulkais. Jei spėjote mesti kepurę – tai virš jūsų galvos gervės suko ratus, bet mažai kas taip sugeba, greitai sureaguoti ir turėti kepurę ir mesti į pulką. Ar pamatę paskridusį gandrą spėjote apsiversti per galvą, kad būtumėte sveiki ir žvalūs visus metus? Jei stovintis gandras ar stovinti gervė – liksite namuose, neišvyksite poilsiauti ar šiaip po pasaulį pasižvalgyti, jei pamatėte skrendantį gandrą ar gervę – tai šiemet namuose mažai užsibūsite.
Ar kada pagalvojote, kokie mūsų paukščiai ištikimi. Nuskrenda, vieną du mėnesius pabūna šilumoj, Afrikoje ar Egipte ir atgal į tėviškę, savo lizdo sukti, kiaušus dėti, vaikus perėti. Ir su savo ta pačia pačia gyventi. Ir vaikus tokio mokslo išmokyti – kad skirstų ir vėl grįžtų namo.
Ne be reikalo moterys norinčios vaikų prašydavo gervių, gandro. Gervės, gandrai, žąsys, gulbės atsakingos už vaiko sielą, jos ir parneša. Bet viskas daug sudėtingiau, nes prasideda nuo vestuvių, pirmos nakties. Tada gervės ir klykia…
Koncertas ir paskaita Panevėžyje mokytojams balandžio 5 d.
