Aš tikėjau tavim
Tu tikėjai manim
Mes kovojom drauge
Su šalta jos skara.
Mano kojos delne
Jos įklimpo į ją.
ir stovėjau šalia
Perkūno galia.
O ji siautė aplink
Skrupulingai arši
Ji norėjo paimt
Mane koją delne.
Bet, deja,
Aš ištraukiau save
Ir tą koją delne
Iš jos sniego pusnų
Kur kovojom kadais.
O žiema?
Pažiūrėjo vylingai
Ir nuėjo mįslingai:
– Juk aš grįšiu, žinai?
Daiva Skalsa
