Žiema

Aš tikėjau tavim

Tu tikėjai manim

Mes kovojom drauge

Su šalta jos skara.

Mano kojos delne

Jos įklimpo į ją.

ir stovėjau šalia

Perkūno galia.

O ji siautė aplink

Skrupulingai arši

Ji norėjo paimt

Mane koją delne.

Bet, deja,

Aš ištraukiau save

Ir tą koją delne

Iš jos sniego pusnų

Kur kovojom kadais.

O žiema?

Pažiūrėjo vylingai

Ir nuėjo mįslingai:

– Juk aš grįšiu, žinai?

Daiva Skalsa

Parašė straipsnių: 58

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susiję įrašai

Įrašykite ieškomą raktažodį ir paspauskite "Enter", kad pradėti ieškoti. Paspauskite "ESC", kad uždaryti paiešką.

Grįžti į Viršų