Žinutės sms

Žinutės sms

https://orcid.org/

• 0000-0002-6382-9276
• Scopus Author ID: 6507244164
• ResearcherID rid49203
• +370-699-45718

https://daivaseskauskaite.lt

Santrauka

Žinutės telefonu daug geriau ir greičiau negu skambutis. Tai kelių didelių jėgų susidūrimas — technologinių įpročių, laiko deficito ekonomikos ir kapitalizmo. Bendraujant skambinant gyvai reikia bendrauti, o asinchronines žinutes gali greitai išsiųsti.

Ar tai „žmonių sugedimas“?

Skubanti karta, kuri niekam nebeturi laiko. Gyvename laikmečiu, kai žmonės nemoka bendrauti, kalbėti telefonu ar susitikti. Su klientais, draugais, pažįstamais ir netgi su giminėmis mieliau rašomasi žinutėmis ir į jas tuoj pat atsakoma, negu skambinama, kalbamasi.

Tai epochos klausimas? Ar tai evoliucijos nesusikalbėjimas? Ar pinigai kaip kapitalizmo išraiška kapitalas?

Žodinėmis žinutėmis bendraujama visur. Oficialūs telekomunikacijų analizės rodo balso skambučių smukimą tiek fiksuoto, tiek mobiliojo ryšio segmentuose, ypač tarp jaunimo. Tai rodo skaičiai. www.ofcom.org.uk+2www.ofcom.org.uk+2.

Jaunesnės kartos mieliau rašo žinutes, rašo tekstus žinute. Prieš dešimtmetį tyrimai parodė, kad 12–29 m. jaunimas dažniau rašo žinutes negu skambino. Ir tai naudojama vis plačiau (WhatsApp/IG/Telegram). Pew Research Center+1.

Asinchroniškumas taupo susikaupimą. Dėmesys tapo brangiausiu resursu. Žinutė leidžia atsakyti greitai, žaibiškai, „kai turiu langą“, redaguoti, siųsti nuorodas, failus, palikti emocijas kaip tam tikrą pėdsaką. Tai vadinama dėmesio ekonomika. Google Knygos+1.

Technologijos skatina socialinį gyvenimą prie telefono, taip vadinamą žmonių „socialinį pagreitį“. Gyvenimo tempas greitėja, nuolatinis skubėjimas verčia rinktis greitesnes sąsajas – tekstą, reakcijas, emoji, ne lėtesnį, dėmesio reikalaujantį pokalbį bendraujant balsu. JSTOR+1.

Žinutės sms kompiuteriu kaip tarpinė komunikacija nėra blogesnė. Pagal Walther hiperpersonalumo modelį, rašytinės platformos leidžia greičiau suredaguoti ir sumažinti socialinį nepatogumą, diskomfortą. journals.sagepub.com+1.

Vienišumas auga. Vis daugiau vienišių, atsiskyrusių žmonių, negalinčių, nemokančių prisitaikyti prie greitėjančio gyvenimo tempo. Paprastai šiuolaikinis žmogus socialiniuose tinkluose dažniausiai būna prisijungęs, pasiruošęs užmegzti pokalbį žinute. Tačiau bendravimo, pokalbio kokybė blogėja. Vis dažniau žmonės nemoka bendrauti, sunkiai renka žodžius, nežino ką pasakyti. 2023 m. JAV generalinio gydytojo patariamoji ataskaita įvardijo vienišumą kaip epidemiją, turinčią rimtų sveikatos rizikų. Rašomos žodinės žinutės sms greitina dialogą, bet neatstoja bendravimo gyvai. hhs.gov+1.

Kapitalizmas – kapitalas – pinigai. Kapitalizmo jėga – kapitalas veikia per socialinį žmonių gyvenimą. Kuo daugiau žinučių – tuo daugiau pardavimų. Komunikacijos ekosistemą valdo platformos, kurių tikslas – maksimalus įsitraukimas – scroll, ping, read receipts. Taip nukenčia sąveika, bendra žmonių duota gebėjimo galia – kalbėtis. politybooks.com+1.

Ar čia „epocha“, ar „evoliucijos klaida“?

Taip. Epocha pateikia savo iššūkius. Tai telekomunikacijų struktūrinis šuolis: pigios duomenų žinutės pereina į platformas, kurios didina socialinio tempo pagreitį.

Mūsų socialinė neurobiologija dar „akmens amžiaus“. Ilgalaikė gerovė remiasi turtingu bendravimu, gebėjimu pažiūrėti į akis, kalbėtis balsu. Įtampa kyla tarp sistemų. Sistema skatina  greitai reaguoti, bendrauti čia ir dabar. hhs.gov.

Psichikai, kūnui, bendruomenėms reikia gyvo kalbėjimo, mimikos, judesių. Ir tai patvirtina, kad šnekasi du gyvi organizmai, kurie vadinasi žmonės.

Įdomu, kad gyvūnų, paukščių neišmokė rašyti žinučių?

Evoliucija prasidėjo nuo sugebėjimo ūkčioti. Tai buvo pirmas garsas, išreiškiantis savo ego, savojo aš įprasminimą, žmogaus kaip homo sapiens garsą. Tai žodinių sms žinučių naudojimas mūsų gyvenime – ne evoliucijos klaida. Tik civilizacijos skubėjimo išdava.

Organizacijoms ir kūrėjams verta sąmoningai kalbėtis ne telefoninėmis žinutėmis sms. Įvesti skambučius balsu, susitikimus.

Išvada

Žinutės efektyvios dėmesį fokusuojančioje ekonomikoje.

Vienišumas auga. Vis daugiau vienišių, atsiskyrusių žmonių, negalinčių, nemokančių prisitaikyti prie greitėjančio gyvenimo tempo

Organizacijoms ir kūrėjams verta sąmoningai kalbėtis ne telefoninėmis žinutėmis sms. Įvesti skambučius balsu, susitikimus.

Literatūra

• Ofcom. Communications Market Report 2023. London: Ofcom, 2023. (fiksuotų ir mobiliųjų balso minučių kritimas). www.ofcom.org.uk
• Ofcom. Telecommunications Market Data Update Q4 2023. London: Ofcom, 2024. (toliau krentančios mobiliojo balso minutės). www.ofcom.org.uk
• Pew Research Center. Americans and Text Messaging. Washington, DC: Pew, 2011. (ankstyva jaunimo preferencija tekstui). Pew Research Center

• Rosa, Hartmut. Social Acceleration: A New Theory of Modernity. New York: Columbia University Press, 2013. (socialinio tempo teorija). Columbia University Press+1
• Walther, Joseph B. “Computer-Mediated Communication: Impersonal, Interpersonal, and Hyperpersonal Interaction.” Communication Research 23(1), 1996. (hiperpersonalumo modelis). journals.sagepub.com
• Turkle, Sherry. Alone Together: Why We Expect More from Technology and Less from Each Other. New York: Basic Books, 2011. (kritinė, bet įžvalgi analizė). search.library.wisc.edu
• Davenport, Thomas H., & John C. Beck. The Attention Economy: Understanding the New Currency of Business. Boston: Harvard Business School Press, 2001. (dėmesio ekonomika). scirp.org
• Srnicek, Nick. Platform Capitalism. Cambridge, UK: Polity Press, 2016. (platformų logika ir jos pasekmės). politybooks.com
• Office of the U.S. Surgeon General. Our Epidemic of Loneliness and Isolation: The Healing Effects of Social Connection and Community. Washington, DC: HHS, 2023. hhs.gov+1

Ką daryti?

Pro level

Reikalai — kūryba, konfliktai ar svarbūs sprendimai — kalbėtis balsu arba gyvai.

Įvesti „ritualinius langus“: po 15 ar 30 min. per mėnesį ar savaitę tik gyvai, skambinant klientams, giminėms, komandai. Tai pakeičia statusą: „neturiu laiko“.

Renginiuose kurti „kalbėjimosi valandas: mažos grupės, bendras dainavimas, bendras darbas. Tai gyva, vadinama gyvo žalio.

Cituojant: Šeškauskaitė, Daiva. Žinutės sms. https://daivaseskauskaite.lt/2025/11/13/zinutes-sms/

Messages / SMS
Phone messages are much better and faster than calls. This is a collision of several big forces—technological habits, a time-scarcity economy, and capitalism. Speaking by calling live requires full interaction, while asynchronous messages can be sent quickly.
Is this “people going bad”?
A rushing generation that has no time for anyone. We live in a period when people don’t know how to communicate, talk on the phone, or meet. With clients, friends, acquaintances, and even relatives, people prefer to write messages and reply instantly rather than call and talk.
Is this a question of the era? Or an evolutionary miscommunication? Are money and capital the essence of capitalism?

Spoken messages are used everywhere. Official telecom analyses show a decline in voice calls in both fixed and mobile segments, especially among youth. The numbers show it (see ofcom.org.uk).
Younger generations prefer to text. A decade ago, studies showed that 12–29-year-olds texted more than they called. And this has spread even further (WhatsApp/IG/Telegram). See Pew Research Center.
Asynchronicity saves focus. Attention has become the most valuable resource. A message lets you respond quickly—“when I have a window”—edit, send links and files, and leave emotions as a kind of trace. This is the attention economy.
Technology pushes social life onto the phone, the so-called “social acceleration.” The pace of life speeds up; constant rushing nudges us toward faster interfaces—text, reactions, emoji—rather than slower, attention-demanding voice conversations.
Computer-mediated messaging isn’t worse. According to Walther’s hyperpersonal model, written platforms allow quicker self-editing and reduce social discomfort.
Loneliness is rising. There are more solitary, detached people who can’t adapt to the accelerating tempo. Modern people may be “always online,” ready to start a chat by message, yet the quality of conversation declines. More people struggle to converse, to find words, to know what to say. In 2023, the U.S. Surgeon General’s advisory named loneliness an epidemic with serious health risks. Written text messages speed up dialogue but don’t replace in-person connection.
Capitalism—capital—money. Capitalism’s force—capital—operates through social life. The more messages, the more sales. Communication ecosystems are steered by platforms seeking maximum engagement—scroll, pings, read receipts. Interaction suffers, as does our human given ability—the power to talk.

Is this an “epoch,” or an “evolutionary mistake”?
Yes, it’s an epoch with its own challenges: a structural telecom shift as cheap data messaging moves into platforms that amplify social acceleration.
Our social neurobiology is still “Stone Age.” Long-term well-being relies on rich interaction—looking someone in the eyes, talking in voice. Tension arises between systems. The system pushes us to react fast and communicate here and now.
The psyche, the body, the community need live speech, facial expressions, movement. That’s what confirms that two living organisms—people—are truly conversing.
Curiously, animals and birds haven’t been taught to write messages.
Evolution began with the ability to utter sounds. That first sound expressed the ego, the sense of self, the voice of Homo sapiens. So using text messages in our lives is not an evolutionary mistake—just a by-product of civilizational haste.
For organizations and creators, it’s worth deliberately stepping beyond phone texts/SMS. Introduce voice calls and meetings.

Conclusion
Messages are efficient in an attention-focused economy.
Loneliness is growing—more isolated people unable to adapt to the accelerating tempo. What to do?

Pro level—no fluff
Rule: logistics by message; for creativity, conflict, and important decisions—talk by voice or meet in person.
Introduce “ritual windows”: twice a week for 15–30 minutes dedicated only to calling clients, relatives, and your team. This neutralizes the “I don’t have time” trap.
At events, create “conversation hours”: small groups, shared singing, shared work. It’s an antidote to algorithmic fragmentation.

DE (Deutsch):

Nachrichten / SMS
Nachrichten auf dem Handy sind besser und schneller als Anrufe. Dahinter steht das Aufeinandertreffen mehrerer großer Kräfte – technologische Gewohnheiten, eine Zeitknappheits-Ökonomie und der Kapitalismus. Bei Live-Anrufen muss man wirklich präsent sein, während asynchrone Nachrichten rasch verschickt werden können.
Ist das „der Verfall der Menschen“?
Eine hetzende Generation, die für niemanden mehr Zeit hat. Wir leben in einer Epoche, in der viele nicht mehr wissen, wie man kommuniziert, telefoniert oder sich trifft. Mit Kund:innen, Freund:innen, Bekannten und sogar Verwandten schreibt man lieber Nachrichten und antwortet sofort, statt anzurufen und zu reden.
Ist das eine Frage der Epoche? Oder ein evolutionäres Missverständnis? Sind Geld und Kapital der Kern des Kapitalismus?

Gesprochene Botschaften gibt es überall. Offizielle Telekom-Analysen zeigen einen Rückgang der Sprachanrufe im Festnetz- wie im Mobilbereich, besonders bei jungen Menschen. Die Zahlen belegen das (vgl. ofcom.org.uk).
Jüngere Generationen schreiben lieber. Schon vor einem Jahrzehnt zeigten Studien, dass 12- bis 29-Jährige häufiger texten als telefonieren. Und das hat sich weiter verbreitet (WhatsApp/IG/Telegram). Siehe Pew Research Center.
Asynchronität schont die Aufmerksamkeit. Aufmerksamkeit ist zur wertvollsten Ressource geworden. Eine Nachricht erlaubt eine schnelle Antwort – „wenn ich ein Zeitfenster habe“ –, lässt sich bearbeiten, Links/Dateien mitschicken und Emotionen als Spur hinterlassen. Das ist die Aufmerksamkeitsökonomie.
Technologie treibt das soziale Leben ins Telefon, die sogenannte „soziale Beschleunigung“. Das Lebenstempo steigt; ständiger Zeitdruck lenkt uns zu schnelleren Interfaces – Text, Reaktionen, Emojis – statt zu langsameren, aufmerksamkeitspflichtigen Gesprächen mit der Stimme.
Computervermittelte Nachrichten sind nicht schlechter. Nach Walthers Hyperpersonal-Modell ermöglichen schriftliche Plattformen schnellere Selbst-Bearbeitung und reduzieren soziales Unbehagen.
Einsamkeit wächst. Immer mehr Menschen sind isoliert und können sich dem steigenden Tempo schlecht anpassen. Obwohl viele „immer online“ sind und bereit, Chats per Nachricht zu beginnen, sinkt die Gesprächsqualität. Immer mehr tun sich schwer mit dem Sprechen, finden keine Worte, wissen nicht, was sie sagen sollen. 2023 stufte der U.S. Surgeon General Einsamkeit als Epidemie mit ernsten Gesundheitsrisiken ein. Geschriebene Textnachrichten beschleunigen den Dialog, ersetzen aber nicht die Begegnung von Angesicht zu Angesicht.
Kapitalismus – Kapital – Geld. Die Kraft des Kapitalismus – das Kapital – wirkt durch das soziale Leben. Je mehr Nachrichten, desto mehr Verkäufe. Kommunikationsökosysteme werden von Plattformen gesteuert, die maximales Engagement anstreben – Scrollen, Pings, Lesebestätigungen. Darunter leidet die Interaktion – und unsere menschliche Fähigkeit: die Kunst des Gesprächs.

Ist das eine „Epoche“ oder ein „evolutionärer Fehler“?
Ja, es ist eine Epoche mit eigenen Herausforderungen: ein struktureller Telekom-Schub, da günstige Datennachrichten in Plattformen wandern, die die soziale Beschleunigung verstärken.
Unsere soziale Neurobiologie ist noch „Steinzeit“. Langfristiges Wohlbefinden beruht auf reichhaltiger Interaktion – einander in die Augen sehen, mit der Stimme sprechen. Zwischen den Systemen entsteht Spannung. Das System drängt auf schnelle Reaktionen und Kommunikation im Hier und Jetzt.
Psyche, Körper und Gemeinschaft brauchen lebendige Sprache, Mimik und Bewegung. Das bestätigt, dass zwei lebendige Organismen – Menschen – wirklich miteinander sprechen.
Interessant, dass Tiere und Vögel nicht „Nachrichten schreiben“ gelernt haben.
Die Evolution begann mit der Fähigkeit zu lauten Äußerungen. Dieser erste Laut drückte das Ich aus – die Stimme des Homo sapiens. Die Nutzung von Textnachrichten in unserem Leben ist also kein evolutionsbedingter Fehler, sondern ein Nebenprodukt der zivilisatorischen Eile.
Für Organisationen und Kreative lohnt es sich, bewusst über Handy-SMS hinauszugehen: Stimmt euch auf Sprach-Anrufe und Treffen ein.

Fazit
Nachrichten sind effizient in einer auf Aufmerksamkeit fokussierten Ökonomie.
Einsamkeit nimmt zu – mehr isolierte Menschen, die sich dem beschleunigten Tempo schwer anpassen. Was tun?

Profi-Level – ohne Bla-bla
Regel: Logistik per Nachricht; für Kreativität, Konflikte und wichtige Entscheidungen – per Stimme reden oder persönlich treffen.
„Ritualfenster“ einführen: zweimal pro Woche 15–30 Minuten nur fürs Anrufen von Kund:innen, Verwandten und dem Team. Das entschärft die „Ich habe keine Zeit“-Falle.
Bei Veranstaltungen „Gesprächsstunden“ einbauen: Kleingruppen, gemeinsames Singen, gemeinsames Tun. Das ist ein Gegenmittel zur algorithmischen Zersplitterung.

Citation: Šeškauskaitė, Daiva. Žinutės sms. Messages / SMS. Nachrichten / SMS. https://daivaseskauskaite.lt/2025/11/13/zinutes-sms/