5d3927ea6905ca0cd995b9e2cfec8184
Daiva Šeškauskaitė
Kuriu gėrį ir džiaugsmą Jums

Lietuvių kultūra ir mitologija, ir patys lietuviai susiję su paukščiais ir medžiais. Medžių ir paukščių kultūra. Kartais norime tai paneigti, atrasdami daugiau globalaus lietuvio, nei tikro gimtos žemės puoselėtojo.

Paukščiai parskrenda namo. Krankliai jau skraido su vaikais, varnėnai tik išsirito, gandrai, gervės ir daug kitų – peri, kregždės tik pradėjo sukti lizdus. Kaip žmonės: vieni vienu laiku, kiti – kitu.

Lietuviai išskrenda. Rašomos žinutės: Jei išrinks tauta tokį ar tokį pretendentą, išvažiuosiu iš Lietuvos. O kodėl nemačiau tokių: Jei balsuosite už dvigubą pilietybę – grįšiu į Lietuvą. Balsavau už dvigubą pilietybę. Balsavau taip. Išvykę lietuviai gal ir negrįš, bet jų anūkai, būdami ir lietuviai, tikrai didžiuosis Lietuva ir bus didesni patriotai, nei patys lietuviai. Būtent jie sugebės išlaikyti prosenelių kalbą, ne konservatyvią, kurią mums bruka komisija. Kalba kaip žmogus, visko turi savyje: paprastumą, lengvumą, individualumą. Ir kuo daugiau stengiamasi įrėminti, tuo daugiau kalba nyksta. Taip ir žmogui. Kuo daugiau norima surūšiuoti, tuo daromės panašesni į robotus. Koncentracijos stoka, autizmas, psichologinės problemos – tai lobis psichologams. Tai bandymas pasakyti – tu toks, o ne visoks. Visa tai padeda valdyti. Tai kaip: Imk vaistus ir gerk. Tu netinki tokiam darbui. Tu netinki, nes tu turi problemų. Todėl reikėjo uždaryti universitetus. Lietuvių tauta per protinga. Kuo daugiau baigusių universitetą, tuo daugiau gali atsirasti išminčių. O juos nelengva valdyti. Kai kas mano, kad Paryžiaus katedra padegta norint nukreipti žmonių dėmesį nuo streikų. Ko reikalauja prancūzai? Kad nebūtų įstatymai priimami, kurie tinka turtuoliams? O pas mus? Tas pats. Sodros įstatymas turtuoliams padėjo, nes jiems nereikia mokėti daugiau Sodrai, kai uždirba daugiau, o vargšas, kuris neuždirba minimumo, turi mokėti Sodrai.

Kuo skiriasi turtuolis nuo vargšo? Turtuolis kviečia duoti, o vargšas duoda. Savivaldybėse vienas kitą šmeižia, keikia, priima dažniausiai savo įmonėms, savo interesams naudingus nutarimus. Kai susipyksta vieni su kitais, „nepasidalina“, išmeta, tada duodama savivaldybė į teismą ir prisiteisiama nebloga sumelė. Paskaičiavus vienos ar kelių savivaldybių išmokas po teismų, „neteisingai atleidus“. Jei norima gelbėti Lietuvą, kodėl nepriima tokio nutarimo, kad jei taryba atleidžia iš darbo dėl tam tikrų priežasčių, atleistajam padavus į teismą tegu taryba sumoka teismo priteistą sumą. Pretendentai vis sako: kokia nustekenta Lietuva. Beveik visi kandidatai dirbo Lietuvai, sėdėjo seime, kūrė įstatymus. Kur jie buvo? Ko nieko nedarė? Kodėl nepadėjo Lietuvai? Kurie dar balsuos, reikia priimti sprendimą Lietuvai, ne sau, ne kenkti. Pretendentai siūlo naujoves. Balsuojant už moterį, kaip nekeista – moterys, eisime visos į karą. Nereiks vaikų auginti, auklėti. Nereiks namų, vyrų, jaukaus gyvenimo namuose. Jei norite policininko, tai Lietuvoje atsiras komendanto valanda, visur bus policininkai. Sergės jūsų laiką ir gyvenimą. Bankininkas surinks jūsų pinigus ir pabėgs. Mazuronis, Andriukaitis nebežino kas ta Lietuva ir su kuo ji valgoma. Atrodo, jiems kažkas pasiūlė, jie ir sutiko. Gerai ten, Briuselyje. Kaip mano šuniui, Briuseliui. Irgi gerai prie būdos. Puidokas kovoja už žmones, nori jiems padėti. Kovai pasiruošęs. Juozaitis Lietuvą atiduos Lietuviams. Taip ir reikia. Stok čia ir stovėk, lietuvi. Svarbu, kad mes galėtume patys spręsti kokių norime įstatymų. Pirma reiktų įvesti seniūnijose balsavimą dėl vienokio ar kitokio įstatymo ir tada galėtų priimti seimūnai. Reikia kuo greičiau atsisakyti popierizmo balsuojant. Kam reikia kvietimų eiti į rinkimus? Kokie pinigai? Kam? Kiekvienas atėjęs balsuoti parodo asmens dokumentą. Jokio lapelio nereikia. Tai švaistyti pinigus? Apskritai, kodėl nėra referendumo už elektroninį balsavimą? Jei galėjome internete pasirašyti už pretendentą, tai lygiai taip pat galima ir balsuoti? Niekas mano balso neatims. O mamos, kurios nemoka kompiuteriu, balsuotų bibliotekose, banke, namuose, padedant vaikams. Kas nori ir dabar gali balsuoti namuose.

Namas
Kuriame name norėtumėte gyventi?
Pastatysiu juodą namą - lai gyvena murzini.
Juodas puodas, kuris juokės
Tam name ir pasiliks.
Pastatysiu namą seną
Protėvių dvasia gyva.
Dievai vandenį semia
Ištroškusiems
Čia atgaiva.
Raudonas namas - tai tvirtiems
Be galo alkaniems
Gėrio, proto ir vilties
Jiems noris vis daugiau paliest.
Geltonas namas pasiturintiems
Ne tiek dėl turtų, kiek geismų
Kultūrų skirtumų
Memuarų, kalbų neiškalbėtų.
Valandų valandas galėtų jie tik piešt
Grafiti, tempera, aliejiniais dažais
Padažais
Pažadais.
Rudas grybas - rudas namas
Gerbiantis povyzą žvalią
Mėgsta rudą šunį, rudą katę,
Rudą knygą, rudą batą.
Rudą sieną, rudą stalą,
Rudą rudenį, kai kvepia.
Žalias namas - tai žaliūkams
Žaliems miško pagrandukams
Jie lai saugo gamtą, pušį
Žalią vandenį, samanas žalias.
O žaliuokės jau ant stalo
Gardžiai žaliai pūpso
Žaliai prašo paragauti
Žaliavalgis jau suskubo
Žalią šaukštą pasibruko
Žaliai valgyti suskubo.
Mėlynas dar liko
Nesipiešia mėlynai
Mūs nameliai, mūs namai. Bangpūtys mėlynę kelia, ūsus pasiraitęs
Gal kas norit eilėraštį išverst?
Į kalbą mokančią
Valias paleist
Namą apverst
O gal atvert?

 

Narsa

Tada, kai trykšta saulė.
Kai randasi rasa.
Tada
Atsiranda tiesa.
Tada miego kaukė
Suglumina mane, tave.
Sėdžiu parimęs,
Prie pušies, kuri dar nenupjauta.
Gyva.
Ir
Nesuprantu kalbų - jos tokios pinigingos, vargingos, pūlingos.
Tik į vienus vartus.
Balsuokite, vergaukite, klūpokite, rankas pakelkite, - pirmyn.
Tai šūkčiojimai politikų rimti.
O kur dar pasekėjai, minia didi.
Jie kailius mums nudirtų kalbomis, plakatais, rietenomis,
Ir pažadais.
O gal keiksmais?
Įmantriais kalbų voratinkliais?
Ir šūkiais?
Pagaugais nuėjo jų garsai.
O kas gi mus išgirstų?
Mes norime ramiai
Gyvent ir dirbt, mylėt,
Lietuviškai, žemaitiškai,
O gal ir prūsiškai
Kalbėt
Ir gerbt mūs protėvius, tėvus.
Gamtą, žemę, dvarą savo.
Savo ūkį, katę,
Šunį, kurį rado.
Pakelėj, prie raisto.
O kur vaikai mūs numylėti!
Vis beldžiasi į širdis - mes jūsų kraujas, mintys ir dvasia!
Dūžiai amžini!
Motinos galva pakyla!
Lietuvoj ji dar yra!
Dvasia jos skleidžias palengva!


Daiva Šeškauskaitė

Laukiantys

Tolumoje spindinti šviesa užbūrė einančius paklausti kelio. Pūtė žvarbus vėjas, pustė sniegą.
Suko ratus žaltvykstė.
Palietė plaukus, akis, skruostus, petį.
Praūžė.
Dingo už medžių viršūnių.
Jie liko stovėti. 
Tvirti. Galingi. Be baimės.
Lietuviška stiprybe pasirėmę.
Pasikaustę viltimi būti ir laukti.
Besišypsantys laimės dvasia.

Ko nori lietuviai?

Supratau svarbią tiesą. Konstitucijose, deja ir Lietuvos, nurodyta, kad visi žmonės lygūs prieš įstatymą, turi vienodas socialines ir teisines garantijas. Buvo feodalizmas, kapitalizmas, socializmas, ėjome sparčiu žingsniu į komunizmą. Ir. Frankų imperijos laikai grįžo. Feodalizmo laikais valstybė padėdavo - padeda susidarančiai stambiųjų žemvaldžių – feodalų klasei užimti naujų žemių ir laisvuosius bendruomeninkus versti - verčia priklausomais darbininkais. Iškilo privilegijuotas luomas – dvasininkija bei bajorija - piniguočiai ir žemesnis, neprivilegijuotas luomas – valstiečiai, amatininkai, pirkliai, menininkai, mokytojai, dėstytojai. Feodalizmas ir kapitalizmas. Kapitalas - pinigai. Pasaulį valdo pinigai. Pinigai valdo valdininkus. Valdininkai pagal pinigus išsirenka žemgrobius, žemvaldžius, vergvaldžius. Vergvaldžiai leidžia pinigus pritraukiančius įstatymus. Pinigai valdo mus. Piniginiai įstatymai panaikina neturinčius pinigų. Delete. Kurie dar truputį turi - bėga, kad paskutinių neatimtų. Kad kelnių nenumautų. Tab. Bėga kur duoda pinigų. Pinigus dalina už darbą. Nesvarbu, kad garbingas lietuvis, baigęs magistrantūros studijas stovi už baro. Ar valo kambarius. Pinigai į kišenę patys neina. Reikia juos įdėti.   Lietuviams reikia saulės. Jie darbštūs - tai vis dirbo nugaras nulenkę britams, ispanams.

Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose šalyse žinojo kaip privilioti mažas tautas. Tokias kaip lietuvius. Paskelbė apie migraciją.  Kodėl? Kad atvažiuotų darbininkų, kad jiems nereiktų sunkių darbų dirbti. Reikia žmones išvaryti į pragarą. Pragaro pas mus nėra, nes neturime kalnų. Jei būtų kalnai - būtų pragaras. O pragaras tai žemai, o mes aukštai. Jei būtų kalnų, degtų lietuviška Etna iš vidaus. Bet tokios nėra. Bet yra rojus. Žaliuojantys miškai, plaukiantys, skraidantys ežerai, kabantys sodai, ekologiški obuoliai, Lietuvoje likę uneskiniai lietuviai. Nesutinkate? Lietuvius reikia į Unesko įrašyti. Netikite?

Kiekviena tauta nori turėti savo gabaliuką žemės. Lietuviai taip pat. Juo labiau, kad lietuviška žemė prie širdies.

1 stebuklas. Lietuviai mokosi 12 metų lietuvių kalbos ir, pasirodo, baigęs dvylika klasių ar nebaigęs - jos nemoka. Nemoka rašyti, skaityti vos vos, o ką kalbėti apie rašinius, nagrinėjimą. Beveik nei vienas dabar neišlaikytų egzamino. Ir neįstotų į aukštąją mokyklą. Ir gerai. Tuo daugiau išvažiuotų nugarą lenkti prieš pinigą.

2 stebuklas. Lietuviai moka tylėti. Kiekvieną pusmetį kelia kainas. Tyli. Keičia įstatymus pagal vergvaldžių norus. Tyli. Paima vaikus, nes jie neša pinigus. Tyli. Per žiniasklaidą įrodinėja, kad karvė raudona ir pienas - alkoholis. Tyli. Liepia kuo daugiau gerti vaistų, kad patikimesni ir nuolankesni būtų. Tyli. Moka valdžiai už valdžios korupcines išdaigas. Pvz.: valdymo organe, tarybose, nepasidalina pinigų: kam daugiau, o. Atleidžia vieną iš einamų pareigų. Tas vienas pasisamdo advokatą. Laimi bylą. Jam išmokama išeitinė. 20 arba 30 tūkstančių. Tyli. Uždaro universitetus, kad taptų durni, neprotingi. Kad inteligentų daugiau išvažiuotų. Tyli. Kad lietuvių kuo daugiau nuolankesnių būtų. Juk nekrimtusį mokslo gali lengviau valdyti. O pinigus tai reikia valdyti?

3 stebuklas. Nuolankūs. Moka nuolankiai dirbti. Moka nestreikuoti. Lietuviai nori būti stiprūs, laisvi, išsimokslinę, mylėti tėvus ir vaikus. Ir save.

Stiprūs buvo mūsų protėviai, kai kovojo su krikščionimis. Krikščionys katalikai apgavo lietuvius ir dabar jie vis dar tiki jais. Katalikai atėjo į lietuvišką rojaus kraštą. Nesiklausę pradėjo kirsti šventas girias. Lietuviai, prūsai, kuršiai, sėliai, jotvingiai užsirūstino. Nužudė drįsusį naikinti jų šventas girias, kur gyvena jų dievai. Krikščionys paskelbė nužudytąjį šventuoju, kad rimčiau atrodytų ir atslinko juoda neganda - karas.

Kodėl vyksta karai?

Dėl žemių, dėl moterų, dėl aukso, dabar pinigų.

Žemes supirko kas valdo pinigus. Lietuvių žemės buvo svarbios, nors ir jose nėra aukso. Miškus pardavė ir pavertė dykynėmis, kad virstų žemėmis. Žemės virto pinigais. Moterys paseno. Jaunos pabėgo paskui pinigus. Pinigai dar valdo vergvaldžius.




Kūčios - senųjų metų palydėjimas. Kalėdos - Naujų metų sutikimas

Ant kūčių stalo dedama šiaudų arba šiaudai gali būti krepšyje ir visi traukia po šiaudą. Ant stalo tiesiama balta staltiesė. Dedama 12-13 patiekalų.

Valgiai:

Svarbiausias kūčių ar senųjų metų valgis - kūčia. Tai daiginti rugiai. Galima įdėti daigintų kviečių, žirnių. Rugius užpilti vandeniu ir daiginti 3-4 dienas. Įdėti medaus. Kūčia nešama aplink namus 3 kartus. Pabeldžiamas į langą. Visi klausia: kas čia? Kalėda. Atnešiau kūčią.

Rasalas. Virti burokus. Įdedama pagal skonį grybų, pakepinama kanapių aliejuje silkė su galva ir užpilama ant nusunkto rasalo. Į rasalą įberiama pipirų. Burokai naudojama burokų mišrainei su pupomis. Burokų mišrainė užpilama kanapių aliejumi. Rasalas svarbus valgis, nes gerina kraują. Rasalas vestuvių puotoje vadinama piršlio kraujas. Tik piršlio kraujo sudėtyje įpilama degtinės, kad stipriau būtų. Gali būti ir kūčių rasale įpildavo degtinės. Vestuvėse piršlio kraujas simbolizuoja piršlio nepaprastą būdą - supiršti merginas su vaikinais. Tai karšto kraujo simbolis. Juk po vestuvių piršlio laukia visa eilė merginų, ieškančių vaikinų ir norinčių tuoktis. O kad gerai sektųsi piršliui reikia turėti stiprų ir gerą kraują. Piršlio kraujo apeiga siekia neolito laikus, kai totemas buvo elnias. Kai protėviai su elniais keliavo kartu. Be elnių jie būtų neišgyvenę. Tik stipriausias elnias santykiaudavo su elnėmis. Taip totemas - elniu pasidabinęs vadas - stipriausias, galingiausias gentyje turėjo pirmos nakties teisę. Kad elnio totemas būtų stiprus, jam duodavo išgerti raudono gėrimo - dabar vadinamo piršlio kraujo - rasalo.

Avižų kisielius. Reikia avižų arba dribsnių. Avižas plonu sluoksniu paskleisti ir daiginti 3-4 dienas. Užplikyti verdančiu vandeniu, nusunkti. Avižų vandenį užvirti. Dribsnius užvirti. Išvirus nusunkti. Avižų vandenį užvirti. Pasaldinti cukrumi ar medumi. Kisielius. Žemaičiai valgo su spirgučiais arba spanguolėmis.

Spanguolių kisielius. Išvirinamos spanguolės, nusunkiama. Užverdant spanguolių skystį įdedama krakmolo, cukraus.

Kanapių ir aguonų pienas. Aguonas ar kanapes daiginti 3-4 dienas. Užpilti vandens truputį ir malti, grūsti. Užplikyti verdančiu vandeniu. Įdėti medaus. Į kanapių ar aguonų pieną įdedami kūčiukai.

Silkė įvairiausiais būdais pagaminta.

Bandelės, virtos aliejuje, įdarytos vyšniomis, senovėje šeivamedžio, sedulos uogomis, grybais, miltais, svogūnais, lašinukais. Vieną bandelę juokais galima išvirti su pipirais.

Riešutai. Lazdynų. Simbolizuoja vaisingumą, gausėjimą. Visiems leisti ištraukti iš maišo. Kiek riešutų ištrauks - tokie bus metai. Jai pora - tai poringi metai, jei nelyginis - tai dar neištekės tais metais. Suskaičiuoti kiek riešutų ištraukė. Tas skaičius bus laimingas ateinančiais metais.

Obuoliai, riestainiai.

Mama sustato vaikus ir meta žirnius. Kas daugiausia pagaus - jam kitais metais bus sėkmingi metai.

Burtai.

Prie lovos pastatyti šulinį iš pagaliukų. Naktį susapnuosit savo būsimąjį ar būsimąją.

Parašyti daug lapelių su vardais. Pasikišti po pagalve. Naktį ištraukti vieną lapelį.

Kai visi išeis iš kambario, kuriame valgė kūčias, pažiūrėti per rakto skylutę ar pro pravertas duris. Ką pamatysite sėdint prie stalo - tai bus jūsų būsimas ar būsimoji.

Nueiti prie kaimynų lango po kūčių ir paklausyti ką šnekės. Pirmieji žodžiai, ką išgirsite ir bus jūsų ateitis.

Visi surašo savo svajones, norus. Įdeda į indą ar krepšį. Traukia raštelius. Kuris ištraukė savo - tai nepaprastos intuicijos žmogus ir kiti metai bus sėkmingi. Kas ištraukė kitų raštelius su norais - tai reikia tuos norus padėti įgyvendinti.

Griežtai drau­džiama dr. Daivos Šeškauskaitės  paskelbtą infor­ma­ciją panau­doti kitose inter­neto svetai­nėse, tradi­ci­nėse žinias­klaidos prie­mo­nėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavi­dalu be suti­kimo, o jei suti­kimas gautas, būtina nuro­dyti Daiva Šeškauskaitė arba https://daivaseskauskaite.lt/ kaip šaltinį.

https://daivaseskauskaite.lt/​ / Daiva Šeškauskaitė Jums tiekia koky­bišką nemo­kamą turinį. Jūs atsi­dė­ko­tu­mėte, jei dalin­tu­mėtės šiuo tekstu siųs­dami jo nuorodą, o ne kopi­juo­dami tekstą https://daivaseskauskaite.lt/

 
 
 
 
Parašykite
Paskambinkite
Žemėlapis
Apie