Tarptautinio bendradarbiavimo, tyrimų, eksperimentinės praktikos projektas Paveldas, folkloras ir legendos
Šeštadienis rugpjūčio 26 d.
Ekskursija po Väike-Maarja parapijos sakralines vietas. Vietovėse bus pasakojama apie folklorą
ir legendas, susijusias su įvairaus pobūdžio Estijos, Lietuvos ir Suomijos vietomis.
● Varangu sakraliniai šaltiniai
● Järvepere aukojimo medis
Pietų pertrauka Kaarmoj

Ebavere kalva

Ebaverės kalnas (146 m aukštis) laikomas šventąja kalva. Latvis Hendrikas rašė, kad Ebarės kalne gimė didysis Saremos gyventojų dievas Tarapita, kuris iš Ebaverės į Saremą skrido kaip sakalas. Kaalio ežeras atsirado nukritus meteoritui. Meteoritas krito į Ebavere kalną. Meteoritas pateko į atmosferą ir tapo matomas kaip ugnies kamuolys. Kaarmos kaimas yra po Ebaverės kalnu, ir prie Kaalio ežero.

Ebavere kalva buvo dievų buveinė, į kurią žmonės eidavo melstis ir aukoti.
Ne derliaus metais ant kalvos buvo paaukota graži mergina vardu Eba. Todėl žmonės kalvą ėmė vadinti Eba vere (Ebos kraujas). Ebaverės kalno viduje esąs miestas, Ebaverės ragana, kalne ir upėje gyvenančios dvasios.

Ebaverės miestelis kalno viduje – dailininkas E. Veermäe

Dūmai ant Ebaverės kalno

Pasakojama apie miestelį Ebaverės kalno viduje. Ramiais vasaros rytais virš kalno tvyro rūkas. Jis kyla garbanotais čiurkšleliais tarsi daugelio kaminų dūmai. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad senovėje virš Ebavere kalno buvo didelis miestas. Jis vis augo ir augo, ir vietos ėmė trūkti. Žemė priklausė piktai raganai, kuriai tai nepatiko, ir ji miestelį pavertė kalnu. Tačiau kalno viduje gyvenimas tęsiasi, todėl virš kalno kyla dūmai. Sakoma, kad į šį miestą pateko ne vienas žmogus.

Ilgoje Ericho Meerjos poemoje „Kvietimas į kalną” pasakojama apie tai, kaip vieną sausio naktį ten atsidūrė smalsus jaunuolis. Miestelyje tvyrojo šurmulys. Veikė visos parduotuvės ir smuklės. Vyriškis įėjo į parduotuvę ir jį pasitiko graži mergina. Mergina jam šypsojosi. Jam patiko žvilgantis diržas, pieštukai, tačiau trūko pinigų. Gražuolė pardavėja davė jam prekių nemokamai ir užrišo diržą ant juosmens. Prieš išvykdamas iš miesto jaunuolis nuėjo į smuklę išgerti, prisigėrė ir užmigo ant suolo. Kai jis pabudo, miestelio nebebuvo, ir pieštukų bei diržo. Tačiau žavus miestas ir gražuolė liko atmintyje.

Tą pačią legendą Jakobas Tammas į eilėraštį sudėjo dar 1896 m. Tik elėraštyje jaunuolis nusipirko odines pirštines ir jas pasiliko.

Pasakojime „Ebavero vartai” žmogus nuėjo į požeminį miestą. Mieste vyras prisivalgė. Jis pasiėmė su savimi kepurę pilną aukso ir sidabro monetų, dailias odines pirštines. Kai jis grįžo namo, kepurė buvo tik sudžiūvę lapai, o ant viršaus – didelis susiraukšlėjęs žievės pluoštas.

Parduotuvė ant Ebaverės kalvos

Fėja, vardu Tiina, buvo Ebaverės parduotuvėje. Parduotuvėje buvo daug daiktų, Tiina pasiėmė adatą, kaklaraiščius. Kitą dieną, kai norėjo sumokėti pinigus, miestelio nebebuvo. Adata ir raiščiai tarnavo iki pat mirties.

Jakobo Liivo eiliuota pjesė „Kalnų dvasia” buvo parašyta praėjusio amžiaus pradžioje remiantis šia legenda. Kalną saugojo Mäevaimas, upę – Jõehaldjas. Tarp jų kilo nesutaikoma nesantaika, nes upė nuolat ardė kalno šlaitą. Norėdamas išspręsti ginčą, senelis Uku privertė Mäevaimą ir Jõehaldją pabėgti. Kalnas liko, bet upė išdžiūvo. Iš išdžiūvusios upės atsirado septyni eilėmis išsirikiavę Äntu ežerai.

Pinigų gaisras Ebavere

Piemuo, ganydamas gyvulius prarado telyčią. Nelaimingam berniukui nebuvo leista grįžti namo be gyvulio. Jis liko nakvoti ant Ebavere kalvos. Ten jis pamatė tris senukus žilomis barzdomis, sėdinčius prie laužo. Jie ant berniuko kepurės užbarstė žėrinčių anglių. Anglys virto aukso monetomis. Taip vargšas berniukas tapo turtingas.

Ebaverės ragana

Ebavere paslaptingame miške tyko Ebaverės ragana. Pikta moteris norėjusi tapti turtingesnė už visus kitus. Ji sudarė sandorį su pragaro princu. Velniui duoto pažado negalėjo ištesėti. Godi moteris su savo namais ir gyvuliais prasmego po žeme. Ten ji virto raganos tarnaite. Kartą per metus jai leista ateiti į žemę ieškoti darbininko. Tą dieną ji klajoja po Ebaverės mišką, kad atsivestų berniuką ar mergaitę. Jie taptų gyvuliais ir ji galėtų ganyti. Jai leidžiama su savimi pasiimti tik neklaužadą. Jis nieko neklauso, užsispyręs, meluoja, trypia gėles, laužo jaunų medelių viršūnes ar gadina paukščių lizdus. Gerų vaikų pasiimti neleidžiama.

Lopšinė

Artojai pakelėje pasistatė palapinę prie Ebaverės kalno. Iš už krūmų pasirodė graži mergina su putojančiu alumi rankoje. Ji pasiūlė vyrams išgerti. Jie su pasimėgavimu gurkštelėjo. Kai bokalas ištuštėjo, paslėpė jį po krūmu. Tačiau ryte bokalo nerado. Vėliau toje vietoje buvo pastatyta Ebaverės užeiga.

Jakobas Tammas Ebaverės kalnui skyrė 16 sonetų ir trumpesnių eilėraščių: „Dūmai ant Ebaverės kalno”, „Ebaverės kalnas”, „Kopa” ir „Pinigų gaisras Ebaverės miške”. Kersti Merilaas apie Ebaverės raganą rašė eilėraštyje „Vaikystė”. Eduardas Leppikas savo knygoje „Väike-Maarja Geschichten” surinko 7 legendas apie Ebavere.

● Uguri kalva
● Taaraorgo aukojimo akmuo
Rugpjūčio 27 d., sekmadienis
Folkloras ir legendos Estijos rankdarbiuose, Hanno Tamm
Lietuvos amatų folkloras ir legendos, Daiva Šeškauskaitė
Suomijos amatų folkloras ir legendos, Annika Michelson
Dalyviai gamina molio skulptūras, susijusias su vietos folkloru ir legendomis.
Rugpjūčio 28 d., pirmadienis
Kūrybinės dirbtuvės: Seminaras „Straipsnio apie kaimo paveldą, folklorą ir legendas Estijoje, Lietuvoje ir Lietuvoje rašymas”.

Iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Rural Heritage, Folklore and Legend

Seminar 26-27.8.2023

Program

Saturday 26th August

Excursion visiting Väike-Maarja parish sacrifial sites. At the sites there will be told about folklore

and legends connected to different types of sites in Estonia, Lithuania and Finland.

● Varangu sacrifial springs

● Järvepere sacrifial tree

Lunch break at Kaarma

● Ebavere hill

Hill Ebavere is believed to be the same hill of the same name that Hendrik of Latvia writes. Was the birthplace of the great island god Tharapita. It flew from Ebavere to Saaremaa as a firefly. Today it is associated with the story of Lake Kaali. Kaali was formed by the fall of a meteorite. It was here that the meteorite entered the atmosphere, becoming visible as a fireball. The village of Kaarma is located both under the Ebavere hill and near the Kaali lake.

The hill was the dwelling place of the gods, where people went to pray and make sacrifices. One year, in the year of the ikald, the most beautiful maiden in the village, Eba. Eba was brought to the hill as a sacrifice. From then on the mountain was called the Blood of Eba.

„Smoke on the Ebavere mountain”. The town of Ebavere inside the mountain. Artist E. VeermäeThere are stories about the town inside the Ebavere mountain. On quiet summer mornings there is a mist over the hill, which rises in curling jets like the smoke from many chimneys. The locals say that in ancient times there was a large town above Ebavere hill. It grew and grew, and space became scarce. But the land belonged to an evil witch who did not like it. She turned the town into a mountain. But life goes on inside the mountain, hence the smoke above the mountain. It is said that many a man has fallen into this city.

Erich Meerja’s long poem ‘The Invitation to the Mountain’ tells the story of how a curious young man found his way there one January night. The town was bustling. All the shops and taverns were open. The man entered the shop and was greeted by a pretty maiden smiling at him. He had taken a fancy to the yellow pasties and the shimmering belt, but money was short. The pretty saleswoman, however, gave him the goods for free and tied the belt around his waist. Before leaving town, the young man went to a tavern to drink a draught. Got drunk and fell asleep on a bench. When he woke up, the town was gone, and so were the pens and the belt. But the enchanting town and the pretty maiden stayed with him until his old age.

Jakob Tamm put the same legend into verse as early as 1896, but the young man bought leather gloves and kept them.

In the story ‘Ebavere Gate’, a man with an empty stomach went to the underground city. The man who found himself in the city filled his belly with good and better things. He could not resist the temptation. He took with him a hatful of gold and silver coins, and some fine leather gloves. When he got home, the hat was nothing. Left dried leaves, with a large crinkled bundle of bushes on top.

‘Shop on Ebavere Hill. Tiina, a fairy named Tiina, with freezing feet, come in the Ebavere shop. The pasties were bumpy, unrepaired, because the needle had broken. The shop had a lot of stuff, but the eideke only took the pastern needle and also the ties. The next day, when he wanted to pay the money, the town was gone. But the pasta needle and the crabs served him till death.

Jakob Liiv’s verse play ‘The Mountain Spirit’ was written at the beginning of the last century on the basis of the following legend. The mountain was protected by Mäevaim, the river by Jõehaldjas. There was an irreconcilable feud between the two, as the river constantly undermined the mountainside. To settle the quarrel, grandfather Uku made Mäevaimu and Jõehaldja run away. The mountain remained, but the river had to leave. From the dried river’s graves, seven lakes of Äntu emerged in the forest, lined up in rows.

Money Fire in Ebavere

The story of a shepherd boy who lost a heifer while herding his cattle is told in „”. The unfortunate boy was not allowed to go home without the animal and stayed on Ebavere hill for the night. There he saw three old men with grey beards sitting by the campfire. They put glowing coals on the boy’s hat, which later turned into gold coins. That’s how the poor boy became rich.

The Witch of the Ebavere. A wicked woman wanted to get richer than everyone else. She made a pact with the Prince of Hell. Unable to keep the promises to the devil, the greedy woman sunk underground with her house and her cattle. There she became a herdswoman for the old witch. Once a year he was allowed to come to the land to look for a helper. On that day he would wander through the Ebavere forest to bring a boy or girl to herd. He is only allowed to take a naughty child with her. Child does not listen, stubborn, lies, tramples flowers, breaks the tops of young trees or breaks birds’ nests. It is not allowed to take away good children.

The Dopey. The people set up by the roadside under the Ebavere hill. A beautiful maiden appeared from among the bushes. She has beer in her hand. She offered the men a drink. They sipped it with relish. When the cup, bowl was empty they put it under a bush. In the morning the bowl was to be found. The Ebavere inn was later built on the site.

Jakob Tamm dedicated 16 sonnets and shorter poems to Ebavere Hill: ‘Smoke on Ebavere Hill’, ‘Ebavere Hill’, ‘The Dope’ and ‘Money Fire in Ebavere Forest’.

Kersti Merilaas wrote about the witch of Ebavere in her poem „Childhood”.

Eduard Leppik collected 7 legends about Ebavere in his book „Väike-Maarja Geschichten”.