Gegužės 26 d. pasakojau Lietuvos gimnazijų, mokyklų jaunimui tema ,,Ką lietuvių, žemaičių, suvalkų, aukštaičių, dzūkų, sėlių, žiemgalių, prūsų, aisčių, bartų, narduvių kultūra sako šiuolaikiniam jaunimui?”
Ar Lietuva gali išlikti nuo seno savo pasaulėžiūrą, pasaulėjautą puoselėjanti šalis? Turinti neįkainojamus, bet vis naikinamus turtus. Kokie mes? Kokius norime matyti mūsų vaikus, vaikaičius? Mylinčius, kovojančius, besišypsančius ar nuolankiai sakančius taip? Ar išliks vertybės? Ar vadinsime mamą mama, tėtį tėčiu, seserį seserimi, brolį broliu? Ar protėvių išgrynintus simbolius naudosime? Ar juos naudos kiti?
V, varnos, vaisingumo simbolika liko tik ant moterų tualetų durų.
Kūjis – nuolankumui, drausmei palaikyti.
Ugnies, saulės sukimosi simbolika naudojama sunaikinti pasaulį.
Vaivorykštė belyčiams.
Už šviesą!
Už saulę!
Už Lietuvą!
Už šeimą!
Už vienybę!
Už vaikus šeimoje!
Už optimizmą!
Lietuva gali išlikti savimi!
