Ką mes kalbame?
Žiema. Sumanė pamotė podukra atsikratyti. Įsodino į roges. Išvežė į mišką ir paliko.
Sėdi miške. Šalta.
Ateina didelis vyras. Klausia:
– Šalta?
– Šalta. Ką padarysi? Turi šaltis šaldyti. Toks jis yra.
Patiko šalčiui tokios kalbos. Aprengė podukrą gražiausiais, šilčiausias kailiniais, dar dovanų pridėjo.
Grįžta sveika, laiminga namo.
Pamotė vis nesprogo iš pykčio.
Siunčia savo dukrą. Prirengė, prikūtavojo šiltais skrebučiais, riestainių, kūkelių pridėjo.
Sėdi miške dukra. Šaltį keikia.
Ateina didelis vyras.
Klausia:
– Šalta?
– Šalta. Ką šalta? Tas šaltis nebežino kaip šalti? Galėtų eiti savais keliais, – pradėjo keiktis pamotės dukra.
Šaltis susiraukė. Papūtė gerokai ir sušaldė pamotės podukrą.
Ką mes linkime?
Perkūnas, Medeina. Žvorūna, Blizgulis, Girstis, Sovijus Perkūno dieną ugnį kūreno, visiems skalsos linkėjo. Sniego drebtelėjo. Ką norime palinkėti? Kelionėje su Benčiu susitarus laimingai Laimos palydėti keliauti.
Kaip mes vieni su kitais bendraujame? Vieni kitus palaikome.
Tik kaip save vadiname? Būkime tikri savos žemės žmonės. Lietuviai, sėliai, prūsai, kuršiai, žiemgaliai, aukštaičiai, bardai, jotvingiai, sūduviai, skalviai, nadruviai, galindai, latgaliai, palemoniečiai, pomeranai.
Ar gerbiame savo žemę?
Puoselėjame, sodiname medžius, nekertame, neišrauname senų obelų, negriauname senų protėvių sodybų.
Ar grįžtame į savo žemę kaip grįžta mūsų paukščiai? Bet kur pabuvę grįžtame į namus.
Vasario 4 d. LNK Kakadu laidoje Perkūnui Perkūno dienos proga užkūriau ugnį, laiminau, nuliejau, linkėjau gyvenime šviesti.
Vasario 7 d. Lietuvos balsas dainuos Daiva Skalsa.
https://daivaseskauskaite.lt/
